SLAUGOS PRAKTIKOS MOKYTOJŲ IŠPLĖSTI- NĖS KOMPETENCIJOS Slaugos praktikos mokytojo išplėstinių kompetencijų ugdymo I-III moduliai Qual QualMen Me t nt Quality Mentorship for Developing Compete nt Nursing Stude nts. 2 Projektas „Kokybiškas praktinis mokymas, rengiant kompetentingus slaugos Redaktoriai CIP - Kataložni zapis o publikaciji studentus“ („QualMent“) parengtas naudojant Europos Komisijos paramą. Dr. Kristina Mikkonen¹ Univerzitetna knjižnica Maribor Dr. Olga Riklikienė² Europos Komisijos parama rengiant šią medžiagą nereiškia, kad šis turinys Dr. Bojana Filej³ 616-083:378+005.963.2 buvo patvirtintas – jis atspindi tik autorių nuomonę, todėl Komisija negali Dr. Boris Miha Kaučič³ 1 būti laikoma atsakinga už bet kokį joje esančios informacijos panaudojimą. Oulu universitetas, Medicinos fakultetas, Slaugos mokslo SLAUGOS praktikos mokytojų išplėstinės ir sveikatos valdymo tyrimų padalinys, Suomija kompetencijos [Elektronski vir]: slaugos 2Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Lietuva praktikos mokytojo išplėstinių kompetencijų 3Slaugos kolegija Celėje, Tyrimų institutas, Slovėnija ugdymo I-III moduliai/ redaktoriai Kristina Mikkonen ... [ir kt.]. - Elektroninis leidinys. - Recenzentai Celje : Visoka zdravstvena šola, 2021 Doc. dr. Nadja Plazar Doc. dr. Tamara Štemberger Kolnik Prieigos metodas (URL): http://www.qualment.eu Korektūra ISBN 978-961-6889-42-1 Ashlee Oikarainen 1. Mikkonen, Kristina Alenka Brezovšek, tiksliųjų mokslų magistrė COBISS.SI-ID 80415491 Vertimas K&J Translations Išleido: Visoka zdravstvena šola v Celju / Slaugos kolegija Celėje Leidinio dizainas Tina Červan , Neža Penca Leidinį rasite: http://www.qualment.eu Išleidimo metai 2021 3 Apie projektą „QualMent“ Slaugos kolegija Celėje koordinavo Europos plėtros ir tyrimų projektą „Kokybiškas praktinis mokymas, rengiant kompetentingus slaugos studentus“ („QualMent“), kuris buvo atrinktas pagal „Erasmus+“ programą „Strateginė partnerystė aukštojo mokslo srityje“. Projekte dalyvauja partneriai: Slaugos kolegija Celėje (Slovėnija), Oulu universitetas (Suomija), Sveikatos mokslų universitetas (Lietuva), Alikantės universitetas (Ispanija) ir Europos slaugytojų asociacijų federacija (ESAF). Projektas buvo vykdomas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Projektas buvo skirtas parengti slaugos praktikos mokytojų mokymo programą, kurios tikslas – padidinti slaugos pirmosios pakopos studijų studentų klinikinės praktikos kokybę, kad ji atitiktų ES direktyvą. Šiuo projektu buvo siekiama trijų pagrindinių rezultatų. Daugiau informacijos apie projektą „QualMent“ rasite čia: https://www.qualment.eu 4 Įvadas 1 pav. Įrodymais pagrįstas slaugos praktikos mokytojų kompetencijos modelis Europos valstybėse. PRAKTIKOS MOKYTOJŲ ASMENINĖS Šiame leidinyje „ Slaugos praktikos mokytojų išplėstinės KOMPETENCIJOS, SĄVEIKA DARBO PRAKTIKOS MOKYTOJŲ PRAKTIKOS MOKYTOJŲ KOMPETENCIJA KULTŪRINĖ KOMPETENCIJA MOKYMOSI PROCESUI PALENGVINTI kompetencijos“ pateikiamas išplėstinių praktinio mokymo VIETOJE IR IŠTEKLIAI kompetencijų mokymo I1, II2 ir III3 modulių aprašymas. Šiuo leidiniu siekiama sukurti geresnes sąlygas slaugos praktikos mokytojų kompetencijai tobulinti ir tai įvykdyti dalijantis atviros prieigos švietimo turiniu su visomis Europos Sąjungos šalimis bei pateikiant konkrečias rekomendacijas praktikos mokytojams, kad PRAKTIKOS MOKYTOJŲ KULTŪRINĖ jie galėtų tobulinti savo praktinio mokymo kompetenciją dirbdami SAVYBĖS KOMPETENCIJA su klinikinėje praktikoje dalyvaujančiais slaugos studentais. Šis leidinys pagrįstas įrodymais pagrįstu slaugos praktikos mokytojų kompetencijos modeliu (žr. 1 pav.), kuris buvo sukurtas ir išbandytas per pedagoginę intervenciją 216 praktikos mokytojų keturiose PRAKTIKOS INFORMUOTUMAS GOAL Europos Sąjungos valstybėse (Suomijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje MOKYTOJŲ JAUTRUMAS ORIENTATION ir Ispanijoje) dalyvaujant „Erasmus+“ projeke „Kokybiškas KOMPETENCIJA praktinis mokymas, rengiant kompetentingus slaugos studentus“ Į STUDENTUS ŽINIOS („QualMent“). PRAKTIKOS MOKYTOJŲ ORIENTUOTA- MOTYVACIJA KOMUNIKACIJA ME I–III modulių kursų sistemą sudaro kiekvieno modulio mokymo VERTINIME ĮGŪDŽIAI turinys, tikslai, mokymosi rezultatai, mokymo formos, didaktinė CONSTRUCTIVE REFLECTION medžiaga ir keletas mokymo valandų bei studijų formų – visa FEEDBACK DURING tai galima peržiūrėti oficialioje „QualMent“ vetainėje4. Šiame MENTORING leidinyje daugiausia dėmesio bus skiriama kurso turiniui ir nebus įtraukti su turiniu susiję pedagoginiai mokymo metodai bei PRAKTINIO mokymosi proceso etapai. MOKYMO PRAKTIKA IR IŠTEKLIAI (PRAKTIKOS MOKYTOJAS, 1 Dr. M. Flores Vizcaya-Moreno, dr. Paul de Raeve, dr. Rosa M Pérez-Cañaveras. I modulis. MOKYTOJAS) Įvadas į praktinį mokymą slaugos srityje. 5–20 psl. 2 Ashlee Oikarainen, dr. Kristina Mikkonen II modulis. Kompetencija praktinį mokymą teikti kultūriškai ir kalbiškai skirtingiems slaugos studentams. 21–32 psl. ES DIREKTYVOS 55 (31 STRAIPSNIS) 8 KOMPETENCIJOS 3 Dr. Olga Riklikienė, Erika Juškauskienė. III modulis. Kompetencija praktiniame mokyme vertinti ir rengti analitines diskusijas 33–43 psl. 4 https://www.qualment.eu/wp-content/uploads/2020/02/Advanced-Mentorship- Į ŽMOGŲ ORIENTUOTA PRIEŽIŪRA Competences_upgraded_december_final.pdf 5 I modulis. ĮVADAS Į PRAKTINĮ MOKYMĄ SLAUGOS SRITYJE AAutoriai: dr. M. Flores Vizcaya-Moreno, dr. Paul de Raeve, dr. Rosa M Pérez-Cañaveras 6 Praktikos mokytojai atlieka svarbų vaidmenį slaugos studentų klinikinėje praktikoje. Praktikos mokytojų kompetencija apima įvairias ir daugialypes sritis, įskaitant asmenines praktikos mokytojų kompetencijas ir sąveiką darbo vietoje. Praktikos mokytojų asmeninės kompetencijos apima praktikos mokytojų savybes, jų motyvaciją vykdyti praktinį mokymą ir žinias apie savo įstaigų praktinio mokymo praktiką, bendradarbiavimą bei išteklius (žr. 1 pav.5). Siekiant, kad praktikos mokytojai pasižymėtų asmeninėmis kompetencijomis ir sąveikautų darbo vietoje vykdydami slaugos studentų praktinį mokymą, parengtas I modulis Įvadas į praktinį mokymą slaugos srityje. Pagrindinis I modulio tikslas – padidinti slaugos praktikos mokytojų asmeninės praktinio mokymo kompetencijos lygį ir kad praktikos mokytojai pasiektų mokymosi rezultatus, kurie nustatyti kursų sistemoje. Modulis suskirstytas į penkias temas: Europos slaugos praktikos mokytojų kompetencijos modelis, ES direktyva 2013/55/ES, ESAF kompetencijų sąrangą ir praktinio mokymo kompetencija, didaktika ir mokymo metodai, skirti gerai analizavimo praktikai praktiniame mokyme taikyti, mokymosi ir žinių technologijos praktinio mokymo ir instruktavimo srityse, taip pat praktikos mokytojų kompetencijų įtaka kokybiškam praktiniam mokymui. 5 Mikkonen K., Tomietto M., Kääriäinen M., Oikarainen A., Tuomikoski A.M., Riklikienė O., Juškauskienė E., Vizcaya-Moreno M.F., Pérez-Cañaveras R.M., De Raeve R., Filej B., Plazar N., Čuk V., Kaučič B.M. (2019 m.). Įrodymais pagrįsto slaugytojų praktikos mokytojo kompetencijos modelio kūrimas. ES projektas „QualMent“. Celė. „Univerzitetna knjižnica Maribor“, Slovėnija. Pateikiama čia: https://www.qualment.eu/wp-content/uploads/2019/12/Development-of-an-Evidence-Based-Nurse-Mentors-Competence-Model_QualMent.pdf 7 I Tema. metu galima pagerinti koreguojant pozityvias mokymosi aplinkos sąlygas. O vyraujant negatyvioms klinikinėms aplinkoms studentams mokytis sunku. Mokslinėje literatūroje kaip pozityvūs nurodomi šie veiksniai: studentų atsakomybė ir nepriklausomumas, veiklos, kuriai vadovauja praktikos mokytojas, atlikimas, aplinkybių valdymo suvokimas ir visuotinis praktikos konteksto supratimas. EUROPOS SLAUGOS PRAKTIKOS MOKYTOJŲ KOMPETENCIJOS Negatyvūs veiksniai – tai studento ir dėstytojo santykių problemos, organizaciniai nesklandumai MODELIS: KLINIKINIO MOKYMOSI APLINKA, ĮVAIRIŲ klinikinėje praktikoje ir problemos, susijusios su paties studento neigiama patirtimi9,10. DALYVIŲ VAIDMUO IR SLAUGOS PRAKTIKOS MOKYTOJŲ KOMPETENCIJOS MODELIS Saarikoski ir Leino-Kilpi11 (2002 m.) patvirtino, kad yra penki pagrindiniai puikios KMA elementai. Jie išvardyti toliau. Slaugymas yra praktika pagrįsta profesija, kurioje klinikinė praktika sveikatos priežiūros centruose • Vadovavimo santykiai: tiesioginiai santykiai yra svarbiausias klinikinio mokymo ir praktikos yra esminė Europos bakalauro studijų programos dalis. Europos šalys, pasirašiusios Bolonijos mokymo / vadovavimo elementas. deklaraciją6 p , yra įsipareigojusios pertvarkyti savo švietimo sistemas, kad jos taptų skaidresnės • Prielaida slaugyti palatoje: aukštos kokybės slauga yra geriausias kontekstas mokymosi sėkmei ir panašesnės, bei skatinti studentų, mokytojų ir administracijos darbuotojų judumą Europoje. užtikrinti. Remiantis įrodymais, gautais mūsų projekte „QualMent“, slaugos studentų praktikos mokytojams Europoje rekomenduojame išeiti tinkamą praktikos mokymo kursą. • Prielaida mokytis palatoje: daug praktinių komponentų, suteikiančių galimybę tobulėti profesinėje srityje. Nemažai autorių apibrėžė klinikinę mokymosi aplinką (KMA) ir pastaraisiais metais ją tyrė slaugos • Slaugos vietos atmosfera: nehierarchinė struktūra, komandinis darbas bei gera komunikacija. srityje7,8. KMA buvo apibrėžta kaip praktikai būdingas interaktyvus tinklas arba savybių rinkinys, • Slaugos vietos vadovo vadovavimo stilius: jis supranta fizinius ir emocinius studentų bei slaugos darantis įtaką mokymosi rezultatams ir profesiniam tobulėjimui. Praktika studentams suteikia darbuotojų poreikius. galimybę dalyvauti optimaliuose scenarijuose, kuriuose jie gali stebėti modelius ir analizuoti tai, kas pamatyta, išgirsta, suvokta ar nuveikta. KMA – tai socialine įvairove pagrįsta „klinikinė klasė“, kurioje Klinikinio mokymosi proceso kokybė labiausiai priklauso nuo praktinio mokymo kokybės. Slaugos sąveikauja studentai, praktikos mokytojai, slaugytojai, mokytojai ir pacientai. Moksliniai įrodymai studentų praktinis mokymas (dar vadinamas vadovavimu) klinikinės praktikos metu turėtų būti rodo, kad klinikinė praktika leidžia studentams lavinti kritinį mąstymą, ugdyti psichomotorinius, slaugytojų profesinio tobulėjimo priemonė, kuri yra labai svarbi studentų profesiniam formavimui. Be komunikacijos, laiko valdymo ir paskirstymo įgūdžius, taip pat didinti studentų pasitikėjimą savimi, to, praktinis mokymas yra būtinas būsimų slaugos specialistų socializacijai ir kultūrinei kompetencijai, kaip slaugytojais. o praktikos mokytojas yra pagrindinis šio proceso dalyvis. Todėl šios ataskaitos autoriai labai svarbiu klausimu laiko tai, kaip praktikos mokytojai suvokia savo praktinio mokymo kompetenciją KMA. KMA daro įtaką studentų mokymosi procesui: pavyzdžiui, studentų rezultatus klinikinio mokymosi 9 Gurková, E., Žiaková, K., Cibríková, S., Magurová, D., Hudáková, A., Mrosková, S. (2016 m.). Veiksniai, darantys įtaką klinikinės mokymosi 6 Europos aukštojo mokslo erdvė (1999 m.). 1999 m. birželio 19 d. Bolonijos deklaracija. https://www.ehea.info/media.ehea.info/file/ aplinkos efektyvumui slaugos srityje. Centrinės Europos slaugos ir akušerijos leidinys, 7 (3), 470-475. doi: 10.15452/CEJNM.2016.07.0017 Ministerial_conferences/02/8/1999_Bologna_Declaration_English_553028.pdf [04/05/2021]. 10 Dobrowolska, B., McGonagle, I., Kane, R., Jackson, C. S., Kegl, B., Bergin, M., Cabrera, E., Cooney-Miner, D., Di Cara, V., Dimoski, 7 Saarikoski M., Strandell-Laine (red.) (2018 m.). CLES skalė: sveikatos priežiūros specialistų rengimo vertinimo priemonė. Springer Z., Kekus, D., Pajnkihar, M., Prlić, N., Sigurdardottir, A. K., Wells, J., Palese, A. (2016 m.). Slaugytojų pirmosios pakopos studijų klinikinio International Publishing. doi: 10.1007/978-3-319-63649-8. Pateikiama čia: http://www.springer.com/us/book/9783319636481. praktinio mokymo modeliai: lyginamoji vienuolikos ES ir ne ES valstybių atvejų analizė. Slaugytojų ugdymas šiandien, 36, 44–52. https://doi. 8 Vizcaya-Moreno, M. Flores ir Pérez-Cañaveras, Rosa M. (2020 m.). Naudojamos socialinės medijos ir mokymo metodai, kuriems org/10.1016/j.nedt.2015.07.010 pirmenybė teikia Z kartos studentai slaugos klinikinėje mokymosi aplinkoje: skerspjūvio tyrimo tyrinėjimas. Tarptautinis. Aplinkos tyrimų ir 11 Saarikoski, M., Leino-Kilpi, H. (2002 m.). Klinikinė mokymosi aplinka ir slaugytojų vykdoma priežiūra: priemonės kūrimas. Tarptautinis visuomenės sveikatos leidinys 17(21), 8267. doi: https://doi.org/10.3390/ijerph17218267 slaugos studijų leidinys, 39(3), 259–267. doi: https://doi.org/10.1016/s0020-7489(01)00031-1. 8 Praktikos mokytojo vaidmuo, kuris yra esminis slaugos praktinio mokymo procese, yra vadovo pobūdžio mokymo metodai. Tūkstantmečio kartos atstovai atrodo mažiau subrendę nei ankstesnių vaidmuo. Profesinėje literatūroje praktikos mokytojas taip pat vadinamas pagalbininku, kolega kartų ir išreiškia abejones dėl savo akademinės kompetencijos. Jie patiria sunkumų bendraudami instruktoriumi, auklėtoju, slaugytojos mokytoju, vadovu ar klinikiniu instruktoriumi12. Praktikos tradiciniais būdais ir nemėgsta rašyti ar skaityti. Dėl jų polinkio vienu metu vykdyti daug užduočių, vadovas yra „registruotas slaugas, kuris padeda pirmosios pakopos studijų studentams mokytis jiems sunku sutelkti dėmesį į vieną veiklą. Z kartos atstovai yra skaitmeninio pasaulio gyventojai, ir yra atsakingas už studentų mokymą bei vertinimą klinikinėje praktikoje“ 13. Dažnai jis nėra jie pasižymi rasine ir etnine įvairove bei atvirumu naujoms idėjoms. Jie turi suformavę „unikalų įsidarbinęs švietimo įstaigoje ir dažniausiai savo praktinio mokymo darbą turi derinti su dideliu požiūrių, įsitikinimų, socialinių normų ir elgesio modelių derinį, kuris daugeliui metų paveiks švietimą darbo krūviu. Buvo tiriama, kaip praktikos mokytojų savybės pozityviai arba negatyviai veikia ir praktiką“ 18. Jie apibrėžiami kaip entuziastingi technologijų vartotojai, skaitmeninio pasaulio studentų mokymąsi. Teigiamos praktikos mokytojų savybės yra lankstumas, gebėjimas suderinti mylėtojai ir pragmatikai. Jie turi nepakankamai išsivysčiusius socialinius ir santykių įgūdžius, yra nuomones, pasitikėjimas savimi ir pozityvi parama studentui. Neigiamos praktikos mokytojo savybės atsargūs bei nuogąstauja dėl emocinio, fizinio ir finansinio saugumo. Jie yra individualistai, jiems yra nejautrumas, netaktiškumas arba negebėjimas išreikšti užuojautos studentui ir pernelyg dideli kyla didesnis izoliacijos, nerimavimo, nesaugumo jausmo ir prislėgtumo pavojus. Be to, jiems sunku tobulumo lūkesčiai12. ilgam sutelkti dėmesį, nes siekia patogumo ir greitų rezultatų. Šiuo metu yra tik keletas mokslinių tyrimų, susijusių su Z kartos slaugos studentais. Tačiau, atsižvelgiant į šios kartos savybes (tvirti 1 paveikslėlyje pavaizduotas įrodymais pagrįstas slaugos praktikos mokytojų kompetencijos darbo etikos principai, konservatyvumas, savirealizacijos svarbos iškėlimas virš atlyginimo ir darbo modelis. Šio modelio kūrimas buvo darbo, vykdyto projekto „QualMent“ pagrindu, dalis. Pirmasis stabilumo), yra pagrindo manyti, kad Z kartos studentai gali siekti karjeros slaugos srityje19. Dėl šios modelio elementas yra asmeninės praktikos mokytojo kompetencijos ir sąveika darbo vietoje. priežasties praktikos mokytojai ir dėstytojai turi suprasti, kaip šios naujos besimokančiųjų kartos Labai svarbios tokios praktikos mokytojo savybės: paramos ir instrukcijų teikimas, motyvavimas, mąsto arba kaip nori sąveikauti. Praktikos mokytojai ir dėstytojai turi pripažinti šių kartų skirtumus konsultavimas, profesinis principingumas, sąžiningumas, prieinamumas, draugiškumas, pagarba, ir į juos atsižvelgi, kad galėtų studentus ir pradedančiuosius slaugytojus sėkmingai motyvuoti bei entuziazmas ir empatija14. Praktinio mokymo praktiką darbo vietoje galima apibrėžti kaip KMA jiems vadovauti. elementų derinimą15,16. Praktikos mokytojai nori, kad slaugos studento vaidmuo būtų aktyvus vaidmuo. Studentams reikia nuolatinio ir asmeninio savo praktikos mokytojų grįžtamojo ryšio bei palaikymo – tai padeda jiems jaustis saugesniems ir dalyvaujantiems pacientų saugumo užtikrinime. Nepakanka slaugos studentams suteikti standartizuotą slaugos išsilavinimą – būtina atsižvelgti į tūkstantmečio bei Z kartos17 socialinius aspektus, nes šioms studentų kartoms reikalingi kitokio 12 Vizcaya-Moreno M. F. (2005 m.). Valoración del entorno de aprendizaje clínico hospitalario desde la perspectiva de los estudiantes de enfermería. Daktaro disertacija. Alikantė: Alikantės universitetas. URI: http://hdl.handle.net/10045/13280 13 Tuomikoski A.M., Ruotsalainen H., Mikkonen K., Miettunen J., Kääriäinen M. (2018 m.). Slaugytojų praktikos mokytojų kompetencija teikiant praktinį mokymą studentams klinikinėje praktikoje – skerspjūvio tyrimas. Slaugytojų ugdymas šiandien, 71, 78-83. doi: 10.1016/j.nedt.2018.09.008. 14 Hale, R. L., Phillips, C. A. (2019 m.). Praktinis mokymas: pagrįsta slaugytojų tarpusavio praktinio mokymo teorija. Klinikinės slaugos leidinys, 28(1-2), 159-172. doi: https://doi.org/10.1111/jocn.14636 teikia Z kartos studentai slaugos klinikinėje mokymosi aplinkoje: skerspjūvio tyrimo tyrinėjimas. Tarptautinis aplinkos tyrimų ir visuomenės 15 Saarikoski M., Strandell-Laine (red.) (2018 m.). CLES skalė: sveikatos priežiūros specialistų rengimo vertinimo priemonė. Springer sveikatos leidinys 17(21), 8267. doi: https://doi.org/10.3390/ijerph17218267 International Publishing. doi: 10.1007/978-3-319-63649-8. Pateikiama čia: http://www.springer.com/us/book/9783319636481 18 Chicca, J., Shellenbarger, T. (2018 m.). Ryšio su Z karta užmezgimas: slaugos specialistų rengimo metodai. Slaugos mokymas ir mokymasis, 16 Flott, E. A., Linden, L. (2016 m.). Klinikinė mokymosi aplinka slaugos srityje: koncepcijos analizė. Pažangiosios slaugos leidinys, 72(3), 13(3), 180-184. doi: https://doi.org/10.1016/j.teln.2018.03.008 501–513. doi: https://doi.org/10.1111/jan.12861 19 Williams, C. A. (2019 m.). Slaugos dėstytojai, susitikite su savo naujais mokiniais: Z karta. Slaugos dėstytojas, 44(2), 59-60. doi: 10.1097/ 17 Vizcaya-Moreno, M. F., Pérez-Cañaveras, R. M. (2020 m.). Naudojamos socialinės medijos ir mokymo metodai, kuriems pirmenybė NNE.0000000000000637 9 II Tema. priežiūros paslaugų teikimo pasekmes, užtikrinant jų teisę į privatumą ir gerbiant sveikatos priežiūros informacijos konfidencialumą. • Prisiimti atsakomybę mokytis visą gyvenimą ir nuolat stengtis tobulėti kaip profesionalui. ES DIREKTYVA 2013/55/ES, ESAF KOMPETENCIJŲ SĄRANGA IR • Prisiimti atsakomybę už savo profesinę veiklą ir pripažinti savo praktikos ir kompetencijų PRAKTINIO MOKYMO KOMPETENCIJA visumos ribotumus. Tinkamas klinikinės praktikos mokymas slaugos studentams yra priemonė, padedanti jiems B. Sveikatos stiprinimas ir prevencija, orientavimas ir mokymas įgyti aštuonias slaugos kompetencijas, nurodytas ES direktyvos 2013/55/ES V priede20, kuriame • Skatinti sveiką gyvenimo būdą, prevencines priemones ir rūpinimąsi savimi suteikiant daugiau nustatyta, kad pusė visų kontaktinių valandų kiekvienoje slaugos studijų programoje turi būti savarankiškumo, skatinant sveikatą ir sveikatai palankų elgesį bei atitiktį gydymo praktikai. praleidžiama klinikinėje aplinkoje ir taikant praktinį mokymą. Praktinis mokymas slaugos • Nepriklausomai saugoti priežiūroje esančių asmenų, šeimų ar grupių sveikatą ir gerovę studentų klinikinės praktikos metu yra svarbi jų išsilavinimo dalis, nes tai pirmas kartas, kai jie užtikrinant jų saugumą bei skatinant jų savarankiškumą. patenka į darbo praktikos realybę. Aukštos kokybės klinikinis išsilavinimas yra labai svarbus • Integruoti, populiarinti ir taikyti teorines, metodines ir praktines žinias. Šios priemonės sudaro norint suformuoti kompetentingus slaugytojų žmogiškuosius išteklius, galinčius užtikrinti sąlygas populiarinti ir plėtoti slaugą teikiant ilgalaikę priežiūrą, esant sergamumui gretutinėmis saugią, į žmones orientuotą priežiūrą. Slaugos dėstytojams suteikus labai reikalingą struktūrą ligomis ir priklausomumui, kad būtų išsaugomas asmens asmeninis savarankiškumas bei jo ir gaires, būtų užtikrintas didesnis metodų nuoseklumas ir būtų sukurta tinkama būsimų slaugos santykis su aplinka kiekvienu sveikimo / ligos proceso momentu. darbuotojų mokymosi aplinka. Todėl slaugytojų praktinis mokymas turi būti pagrįstas tyrimais bei įrodymais ir nagrinėjamas jų kontekste. C. Sprendimų priėmimas Norint praktinį mokymą teikti vadovaujantis 8 ES kompetencijomis, kurios apibrėžtos direktyvos • Taikyti kritinio mąstymo įgūdžius ir sistemingą požiūrį į problemų sprendimą bei slaugos 2013/55/ES 31 straipsnyje, būtina kompetencijas suskirstyti pagal pagrindines sritis ir jas sprendimų priėmimą profesinėje ir priežiūros paslaugų teikimo kontekste. išsamiau apibūdinti atsižvelgiant į esamas kompetencijų sąrangas21. PToliau ESAF apibrėžtos • Imtis veiksmų iš anksto nustatant ir analizuojant problemas, kurios padeda pacientui, šeimai kompetencijos sritys leidžia aiškiau suprasti kompetencijas ir susijusių temų sąrašą bei leidžia ir bendruomenei ieškoti palankiausio sprendimo, siekti tikslų, gerinti rezultatus ir išlaikyti jų suformuluoti mokymosi rezultatus. darbo kokybės lygį. A. Kultūra, etika ir vertybės D. Komunikacija ir komandinis darbas • Plėtoti ir gerbti žmogaus teises bei žmonių įvairovę atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, • Gebėti visapusiškai komunikuoti, bendrauti ir efektyviai dirbti su kolegomis bei įvairių profesijų dvasinius ir socialinius savarankiškų asmenų poreikius, atsižvelgiant į jų nuomonę, įsitikinimus, darbuotojais, o gydymo kontekste – su asmenimis, šeimomis ir grupėmis. vertybes ir kultūrą, į tarptautinius ir nacionalinius etikos kodeksus, taip pat į etines sveikatos • Pavesti užduotis kitiems atsižvelgiant į gebėjimus, pasirengimo lygį, kompetenciją ir teisinę praktikos apimtį. 20 Europos Vadovų Taryba (2013 m.). Europos Tarybos direktyva 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Europos Sąjungos • Nepriklausomai naudoti elektroninius sveikatos įrašus, kad būtų dokumentuojamas slaugos oficialusis leidinys (L 354/132). Pateikiama čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=celex%3A32013L0055. įvertinimas, diagnozės, intervencijos ir rezultatai, pagrįsti palyginamomis slaugos klasifikavimo 21 ESAF kompetencijų sąrangos, skirtos abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui, direktyva 2005/36/EB, iš dalies pakeista direktyva 2013/55/ES. ESAF gairės 31 straipsniui įgyvendinti nacionalinėse slaugytojų rengimo programose. http://www.efnweb.be/?page_id=6897 sistemomis bei slaugos taksonomija. 10 • Nepriklausomai gauti ir taikyti informaciją bei dalytis informacija su pacientais ir sveikatos • Tinkamai ir laiku reaguoti į netikėtas ir greitai besikeičiančias aplinkybes. priežiūros specialistais bei sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėje. • Nepriklausomai taikyti veiksmingas priemones krizių ir nelaimių atvejais, leidžiančias išsaugoti • Nepriklausomai koordinuoti pacientų grupių priežiūrą ir dirbti tarpdisciplininiu principu gyvybę ir gyvenimo kokybę. siekiant bendro tikslo – užtikrinti priežiūros kokybę ir pacientų saugumą. Svarbu pabrėžti nepaprastai svarbų praktinio mokytojo vaidmenį užtikrinant, kad būtų pasiektos E. Tyrimai ir plėtra bei lyderystė kompetencijos²¹ ir mokymosi rezultatai. Mokymosi rezultatai yra susiję su mokinių kompetencijos • Naudoti mokslinius rezultatus įrodymais pagrįstai praktikai vykdyti. ugdymu (žinių, įgūdžių, savybių), kurie, tikimasi, bus geresni baigus ugdymo ir mokymo procesą. Šiame dokumente pateikiame kompetencijos sritis, apibrėžtas pagal ES direktyvą 55 ir ESAF • Atsižvelgti į teisingumo ir tvarumo principus sveikatos priežiūros srityje bei stengtis racionaliai kompetencijų sąrangą, integruodami mokymosi turinį ir pasiūlymus dėl potencialių mokymosi naudoti išteklius. rezultatų. • Pritaikyti vadovavimo stilių ir metodus įvairioms slaugos, klinikinės praktikos ir sveikatos priežiūros situacijoms. • Populiarinti ir išlaikyti teigiamą slaugos įvaizdį. F. Slauga • Kad būtų pademonstruota, jog turima pakankamai žinių ir įgūdžių profesionalioms bei saugioms priežiūros paslaugoms teikti pagal asmens, šeimų ir grupių sveikatos bei slaugos poreikius, slaugytojas yra atsakingas už priežiūros paslaugų teikimą atsižvelgiant į mokslo žinių raidą, taip pat į kokybės ir saugos reikalavimus, nustatytus pagal teisines ir profesinio elgesio taisykles. • Nepriklausomai vertinti, diagnozuoti, planuoti ir teikti į asmenį ir sveikatą orientuotas slaugos paslaugas, įvertinant aplinkybes, kontekstą ir teikiamą slaugos paslaugą vadovaujantis klinikinės priežiūros gairėmis, kuriose aprašomi diagnozavimo, gydymo ar priežiūros procesai, ir teikti rekomendacijas dėl tolesnės priežiūros. • Žinoti ir įgyvendinti slaugos teorinius bei metodinius pagrindus ir principus slaugos intervencijas grindžiant moksliniais įrodymais bei turimais ištekliais. • Nepriklausomai nustatyti vertinimo mechanizmus ir procesus, skirtus nuolat gerinti slaugos kokybę, atsižvelgiant į mokslo, technologijos ir etikos raidą. • Suprasti socialinį ir kultūrinį asmenų elgesio kontekstą bei poveikį jų sveikatai jų socialiniame ir kultūriniame kontekste bei imtis atitinkamų veiksmų. • Suprasti priežiūros sistemų, skirtų asmenims, šeimoms ar grupėms, svarbą vertinant šių sistemų poveikį. 11 KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 55: H kompetencija – „Kompetencija analizuoti priežiūros kokybę, KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 36/55: C kompetencija – „Kompetencija paskatinti asmenis, siekiant pagerinti savo, kaip bendrosios slaugos slaugytojų, profesinę praktiką“ – susijusi su ESAF šeimas ir grupes sveikai gyventi ir rūpintis savimi“ yra susijusi su ESAF KOMPETENCIJA: KOMPETENCIJA: kultūra, etika ir vertybės sveikatos stiprinimas ir prevencija, orientavimas ir mokymas TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI • Slaugos etika ir filosofija, • Elgtis etiškai, teisėtai ir humaniškai vykdant visus • Sveikatos ir ligos • Atpažinti pagrindinius rizikos ir apsaugos veiksnius, žmogaus teisės veiksmus, kuriais pacientams, šeimoms ir bendruomenei principai turinčius įtakos sveikatos ir ligų procesui. • Paciento teikiamos slaugos paslaugos. • Visuomenės sveikata ir • Įtraukti grupes ir bendruomenes į švietimo sveikatos savarankiškumas, teisės • Plėtoti ir gerbti žmogaus teises bei žmonių įvairovę sveikatos stiprinimas klausimais bei mokymo veiklą, kuria siekiama ugdyti ir saugumas atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, dvasinius ir bei prevencija, sveiką gyvenimo būdą lemiantį elgesį ir bei tokio • Teisiniai sveikatos socialinius savarankiškų asmenų poreikius. bendruomenės / pirminė gyvenimo būdo įgyvendinimą. priežiūros ir profesijos • Prisiimti atsakomybę už savo profesinę veiklą ir sveikatos priežiūra • Suteikti pacientams priemones, kurios padeda laikytis aspektai, socialiniai ir pripažinti savo praktikos ir kompetencijų visumos • Pacientų konsultavimas gydymo reikalavimų, ir nustatyti bei stebėti asmenis, sveikatos priežiūros teisės ribotumus. ir švietimas sveikatos kuriems kyla didesnė tokių reikalavimų nesilaikymo aktai • Pavesti užduotis kitiems atsižvelgiant į gebėjimus, klausimais rizika, galinti kelti pavojų jiems ir visuomenei. • Konfidencialumas pasirengimo lygį, patirtį ir teisinę praktikos apimtį. • Visuomeninė ir • Taikyti prevencines priemones sveikiems asmenims • Atsižvelgti į pacientų ir jų artimųjų nuomonę, tarpsektorinė ir pacientams visais gyvenimo etapais bei visais ligos įsitikinimus bei vertybes. perspektyva bei įtaka eigos etapais. • Laikytis etikos ir teisinių reikalavimų, įskaitant • Piliečių įgalinimas ir • Konsultuoti asmenis, pacientus ir grupes apie tai, nacionalinius bei tarptautinius etikos kodeksus, ir įtraukimas kaip naudoti ligų prevencijos priemones bei sveikatos suprasti etines sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros sistemos teikiamas paslaugas. pasekmes. • Įgalinti asmenis naudojant su sveikatos priežiūrą • Prisiimti atsakomybę mokytis visą gyvenimą ir nuolat susijusią mokomąją veiklą, kuri leistų jiems kuo ilgiau stengtis tobulėti kaip profesionalui. išlikti nepriklausomiems ir priimti sprendimus dėl savo • Užtikrinti teisę į privatumą gerbiant su sveikatos sveikatos ir ligos atveju. priežiūra susijusios informacijos konfidencialumą. 12 KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 55: A kompetencija „Kompetencija savarankiškai nustatyti KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 55: B kompetencija „Kompetencija veiksmingai bendradarbiauti reikalingą slaugos priežiūrą naudojant dabartines teorines ir klinikines žinias bei planuoti, su kitais sveikatos sektoriaus dalyviais, įskaitant dalyvavimą praktiniame sveikatos priežiūros organizuoti ir įgyvendinti slaugos priežiūrą gydant pacientus“ ir F kompetencija „Kompetencija darbuotojų mokyme“ ir G kompetencija „Kompetencija visapusiškai bendrauti profesiniais savarankiškai užtikrinti slaugos priežiūros kokybę ir ją įvertinti“ yra susijusios su ESAF klausimais ir bendradarbiauti su kitų sveikatos sektoriaus profesijų atstovais“ susijusios su ESAF KOMPETENCIJA: sprendimų priėmimas KOMPETENCIJA: komunikacija ir komandinis darbas TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI • Sprendimų priėmimas • Pasikliaunant sveika nuovoka ir patirtimi identifikuoti • E. sveikatos ir IRT, • Naudotis IT sistemomis, esančiomis jų sveikatos yra kompleksinė problemas bei problemines aplinkybes ir imtis jų sveikatos ir slaugos priežiūros sistemoje. kompetencija, kuri turėtų sprendimo. informacinės sistemos • Taikyti sveikatos priežiūros technologijas ir būti ugdoma visoje • Atpažinti galimybes ieškoti geriausių alternatyvų ir • Tarpdisciplininis ir informacines bei ryšių sistemas. mokymo programoje. apsispręsti dėl geriausių veiksmų problemoms spręsti. daugiadisciplininis • Su sveikatos priežiūros komanda, pacientais, šeimomis • Dėl to yra svarbu • Veiksmingai spręsti problemas, kylančias pacientams, darbas ir bendruomenėmis bendrauti aiškiai bei demonstruojant nustatyti mokymosi šeimai ir bendruomenei teikiant priežiūros paslaugas, • Tarpasmeninis pagarbą ir demokratiniais principais pagrįstą autoritetą, rezultatus, kuriuos būtų pasinaudojant materialiniais ir laikinaisiais ištekliais. bendravimas atsižvelgiant į daugiakultūrį kontekstą. galima įvertinti taikant kompleksinį metodą. • Daugiakultūrė • Naudoti mokslinę kalbą žodžiu ir raštu, pritaikant ją slauga, darbas su asmeniui, į kurį kreipiamasi. daugiakultūriais klientais • Nustatyti aiškius tikslus kartu su kolegomis, taip pat ir daugiakultūrėse darbo su tarpdisciplinine komanda, kad bendri tikslai būtų bendruomenėse pasiekti, darant būtinus pakeitimus tokiems tikslams • Kalbiniai įgūdžiai pasiekti. • Žinių perdavimas • Prisiimti tarpdisciplininės komandos nario vaidmenį. • Demonstruoti į nuolatinį tobulėjimą orientuotą požiūrį. • Būti atsidavusiam komandiniam darbui. 13 KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 55: Kompetencijos A „Kompetencija savarankiškai nustatyti KOMPETENCIJOS DIREKTYVA 36/55: A kompetencija „Kompetencija savarankiškai nustatyti reikalingą slaugos priežiūrą, naudojant dabartines teorines ir klinikines žinias bei planuoti, reikalingą slaugos priežiūrą naudojant dabartines teorines ir klinikines žinias bei planuoti, organizuoti ir įgyvendinti slaugos priežiūrą gydant pacientus“ ir G „Kompetencija visapusiškai organizuoti ir įgyvendinti slaugos priežiūrą“ ir E kompetencija „Kompetencija savarankiškai bendrauti profesiniais klausimais ir bendradarbiauti su kitų sveikatos sektoriaus profesijų konsultuoti asmenis, kuriems reikalinga priežiūra, jiems teiki nurodymus ir paramą“ susijusios atstovais“ yra susijusios su ESAF KOMPETENCIJA: tyrimai, plėtra ir lyderystė su ESAF KOMPETENCIJA: slaugos priežiūra (praktinis-klinikinis švietimas ir mokymas) TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI TURINYS GALIMI MOKYMOSI REZULTATAI • Įrodymais pagrįsta • Teikti slaugos paslaugas, pagrįstas moksliniais įrodymais, • Priežiūra ūmios ligos Toliau išvardyti mokymosi rezultatai turi būti vertinami slauga, apimanti visas siekiant užtikrinti saugius ir kokybiškus rezultatus. atveju atsižvelgiant į paciento pobūdį ir atitinkamo gyvenimo etapo kompetencijas • Taikyti pagrindus, taip pat teorinius ir metodinius slaugos • Naujagimių, vaikų ir momentą, taip pat atsižvelgiant į tai, ar liga yra ūminė ar • Tyrimų, metodikos ir principus, slaugos intervencijas grindžiant turimais paauglių priežiūra ilgalaikė, ir priežiūros lygį. Jie gali būti patikslinti remiantis terminijos pagrindai moksliniais įrodymais ir ištekliais. kiekvienu atskiru atveju. • Gimdyvių priežiūra • Slaugos naujovės ir • Aktyviai dalyvauti profesinio forumo ir tęstinio švietimo • Ilgalaikė priežiūra Įvertinimas ir diagnozė kokybės gerinimas programose. • Bendroji medicina • Atpažinti biologinius, socialinius, psichologinius ir • Lyderystė slaugos srityje, • Būti atsakingam už savo profesinį tobulėjimą, kuris turi (vidaus ligos) ir chirurgija aplinkos rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos žmonių priežiūros ir paslaugų atitikti naujausius pasiekimus moksle ir technologijų sveikatai. valdymas bei tęstinumas srityje. • Psichikos sveikata ir psichikos ligos • Klausti žmonių, pacientų ir šeimų apie jų psichosocialinius • Sveikatos priežiūros • Suprasti lyderystės esminius elementus, kurie būtini bei religinius poreikius, kad į tai būtų atsižvelgiama juos paslaugų organizavimas sveikatos priežiūros komandoms koordinuoti. • Neįgalumas ir žmonių su gydant. ir tarpsektorinė paslaugų negalia priežiūra • Identifikuoti valdymo funkcijos, kurią vykdo slaugos aplinka • Įvertinti asmens fizinius, psichologinius ir sociokultūrinius tarnybos ir priežiūros administracija, ypatybes. • Geriatrija ir senyvo aspektus. • Darbo ergonomika ir amžiaus žmonių priežiūra • Suprasti skirtingus valdymo proceso etapus – planavimą, sauga darbe • Naudojant fizinius testus, stebėjimą ir tinkamas organizavimą, valdymą ir vertinimą bei valdymo funkciją • Pirminė sveikatos propedeutines priemones nustatyti asmens ir paciento slaugos paslaugų kontekste. priežiūra, bendruomenės priežiūra priežiūros poreikius per visą jų gyvenimo ciklą. • Vadovavimo stilių ir metodus adaptuoti pagal skirtingas • Atlikti slaugos įvertinimą ir diagnozę, kuri turėtų sąryšį aplinkybes. • Paliatyvioji slauga, mirštančiųjų slauga ir su sveikatos priežiūros produktų parinkimu ir naudojimu. skausmo valdymas 14 Priežiūros planavimas veikla. • Teikti pirmenybę intervencijom ir jas paskirti • Apsvarstyti protokolus, kuriuos nustato įvairūs atsižvelgiant į paciento, šeimos ir bendruomenės įsitvirtinę kokybės modeliai. reikalavimus. • Įvertinti priežiūros planų įgyvendinimą. • Sudaryti slaugos intervencijos planą. • Apdoroti duomenis ir apžvelgti įrodymus, įvertinant • Priežiūros planą adaptuoti pagal pacientų savybes, jų atliktų veiksmų efektyvumą. kontekstą ir aplinką. • Sudaryti ir įgyvendinti tobulinimo planus. • Suplanuoti priežiūrą įtraukiant vaistų ir sveikatos • Teikti saugią ir kokybišką slaugos pagalbą (priežiūrą) priežiūros produktų naudojimą. asmenims ir pacientams per visą gyvenimo ciklą. • • Nustatyti vertinimo mechanizmus ir procesus, skirtus Slaugos intervencija nuolat gerinti slaugos kokybę, atsižvelgiant į mokslo, • Teikti į pacientus orientuotos priežiūros paslaugas technologijos ir etikos raidą. demonstruojant supratimą apie žmogaus augimą ir vystymąsi, fiziopatologiją ir farmakologiją sveikatos priežiūros sistemoje, atsižvelgiant į sveikatos būklės ir ligų tęstinumą. • Slaugos paslaugas teikti užtikrinant sveikatos priežiūros sistemos tvarumą. • Pildyti vykdomos veiklos registravimo žurnalus. • Taikyti kritinio mąstymo įgūdžius ir sisteminį požiūrį į problemų sprendimą bei su slauga susijusių sprendimų priėmimą įvairiuose profesiniuose ir priežiūros kontekstuose. • Tinkamai ir laiku reaguoti į netikėtas ir greitai besikeičiančias aplinkybes. Vertinimas ir kokybė • Identifikuoti ir rinkti įrodymus, susijusius su priežiūros 15 III Tema. susidomėjimo, kurį jie sukelia studentui, be to, jie suformuojami iš tikslų, turinio, mokymo metodų ar strategijų ir kt. derinio. Taip pat egzistuoja tam tikri rezultatai – mokymosi rezultatai, kompetencijos, kurios turi būti įgytos. Be to, išmoktų dalykų vertinimas gali būti siejamas su tokiomis sąvokomis kaip sėkmė, nesėkmė, akademiniai rezultatai, studijų apleidimas ir kt. DIDAKTIKA IR MOKYMO METODAI, GERAI ANALITINEI PRAKTINIO MOKYMO PRAKTIKAI UŽTIKRINTI Tarp dalyvių, kuriuos laikėme pagrindiniais šiame procese, yra praktikos mokytojai ir studentai. Tai, kad atsižvelgiame tik į šiuos du dalyvius, dar nereiškia, kad šiame procese nėra kitų dalyvių – Šioje temoje pagrindinis dėmesys skiriamas kokybiškam praktiniam mokymui, siekiant ugdyti šiuo atveju tai tereiškia, kad nemanome, jog kiti elementai, kurių taip pat gali būti, yra svarbūs šiam kompetentingus slaugos studentus. Iki šiol analizavome mokymosi aplinką, įvairių dalyvių vaidmenį procesui. Galiausiai, mūsų modelio dalis yra aplinka, įskaitant aplinkos ar aplinkui esančių dalykų mokymo ir mokymosi procese bei slaugos praktikos mokytojų kompetencijos modelį kaip visumą. veiksnius, taip pat laiką (laikinų apribojimų prasme), išteklius ir technologijas. Šiame skyriuje bus nagrinėjami aspektai, susiję su likusiais pirmojo modelio dalies elementais: praktinio mokymo praktika ir praktikos mokytojams bei slaugos dėstytojams skirti ištekliai. Mūsų tikslas yra įgyti žinių apie geriausius mokymo metodus gerai analitinei praktinio mokymo praktikai užtikrinti. Mokymo sąvoka apibrėžiama kaip „studento ir mokytojo sąveika, už kurią atsakingas mokytojas, siekiant skatinti numatomus studento elgesio pokyčius“.22 Pasak to paties autoriaus, mokymo tikslas yra padėti studentams: • įgyti žinių; • suprasti, analizuoti, sujungti ir vertinti; • įgyti reikiamų praktinių įgūdžių; • suformuoti įpročius; • perimti požiūrį. Kad mokymo procesas įvyktų, turi pasikeisti besimokančio asmens mąstymas, požiūris ir elgesys23. Todėl norime kalbėti apie mokymo ir mokymosi procesą. Manome, kad mokymo ir mokymosi procese mes pateikiame tam tikrą informaciją (žr. 2 pav.), kuri aukštojo mokslo atveju yra materializuojama dalykuose, o konkrečiau šiuo atveju – klinikinės praktikos dalykuose. Jie yra mokymosi objektas; tai yra tai, ką žmogus nori ar turi išmokti. Dalykams būdingos savybės, priklausomai nuo jų pobūdžio ir 22 Guilbert, Jean-Jacques ir Pasaulio sveikatos organizacija (1998 m.). Mokomasis vadovas sveikatos priežiūros darbuotojams. J. J. Guilbert, 6-asis perž. ir atnaujintas leid., 1998 m.. Pasaulio sveikatos organizacija. URI: https://apps.who.int/iris/handle/10665/42118 23 Pérez-Cañaveras, R. M. (2005 m.). Perfil de los alumnos universitarios según sus intereses práxicos, estilo cognitivo y diferencias de género: bases para una acción tutorial. Daktaro disertacija. Alikantės universitetas. Ispanija. URI: http://hdl.handle.net/10045/13254 16 2 pav. Mokymo ir mokymosi proceso elementai bei jų santykiai23. Slaugos praktikos mokytojas, kuris yra slaugytojas, yra atsakingas už pusę slaugos studentų rengimo, ir, kad atliktų savo funkciją, jam reikia priemonių, palengvinančių mokymo darbą, taip pat, kad jo Mokymo ir mokymosi proceso elementai mokymo vaidmuo būtų tinkamai pripažintas. Praktinis mokymas yra specifinė mokymo forma, kuri buvo nagrinėjama visuose trijuose šio projekto moduliuose. Mokymas praktiniame mokyme vyksta Pateikiama PRAKTIKOS STUDENTAS Rezultatai kartu su studentu nustatant mokymosi tikslus, per analitines diskusijas įvertinant jų mokymosi informacija MOKYTOJAS procesą, pateikiant atsiliepimus ir studentų pažangą koordinuojant siūlant jiems atlikti mokymosi užduotis. Biologiniai veiksniai Biologiniai veiksniai Psichologiniai Psichologiniai veiksniai veiksniai Sociologiniai Sociologiniai veiksniai veiksniai Mokymosi Mokymosi objektas rezultatas APLINKA - Tikslai - Sėkmė - Turinys - Nesėkmė - Mokymo - Aplinka - Rezultatyvumas strategijos - Laikas - Studijų - Technologija nutraukimas Mokymosi objekto savybės 17 IV Tema. • „Kahoot“: naudojant šią priemonę galima padidinti dalyvio motyvaciją per apdovanojimus ir reitingus. Galime įvertinti studentų pamokos supratimo lygį ir sužinoti, ar tikslai pasiekti. Pagrindinis šios priemonės trūkumas yra tas, kad norint ją naudoti yra reikalingi keli dalyviai, todėl ji nerekomenduojama, jei praktikos mokytojui priskirtas tik vienas studentas. MOKYMOSI IR ŽINIŲ TECHNOLOGIJOS (MŽT) PRAKTINIAME MOKYME IR INSTRUKTAVIME • „Padlet“: tai ideali priemonė studentų dalyvavimui skatinti. Tradiciškai studentai save laiko pasyviais mokymosi ir mokymo proceso dalyviais. Jie jaučiasi bejėgiai. Todėl naudojant „Padlet“ galima padidinti dalyvių įsitraukimą – naudojamos bendradarbiavimo sienos, kur Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) pakeitė mūsų prieigos prie informacijos ir jos valdymo studentai gali kartu spręsti problemas, aptarti temas ir paskelbti savo idėjas. Be to, ši priemonė būdus24; Per jas visuomenėje atsirado nauja bendravimo forma ir jos pakeitė mūsų santykių gali būti naudojama praktikuotis spręsti klinikinius atvejus (mokymasis spręsti problemas). Ji kūrimo būdą25. Kai šios technologijos naudojamos informacijai gauti ir mokymosi bei mokymo puikiai tinka idėjoms organizuoti, nes galima kurti sienas ir rinkinius. procesui gerinti, jos vadinamos mokymosi ir žinių technologijomis (MŽT). Yra daugybė įvairiausių technologijų, kurios naudingos skirtingose mokymo metodikose. Tačiau pagrindinis jų privalumas Socialiniai tinklai apibrėžiami kaip virtualios bendruomenės, kuriose naudotojai gali bendrauti yra tas, kad dalyviui suteikiamas aktyvus vaidmuo mokantis. MŽT verčia mus pagalvoti, kaip tarpusavyje ir dalytis informacija. Jauni studentai šiomis platformomis geriau naudojasi socialiniame, slaugytojų dėstytojai gali šias technologijas panaudoti vadovavimo slaugos studentams procese. o ne akademiniame kontekste, todėl studentus reikia išmokyti šiomis platformomis naudotis profesiniu Slaugos studentai klinikinių stažuočių metu kaip mokymo priemonėms ir strategijoms pirmenybę tikslu. Kita vertus, praktikos mokytojai (kaip ir kiti sveikatos dėstytojai) dažnai apibūdinami kaip teikia tokiems mokymo metodams kaip, pavyzdžiui, praktinio mokymo susiejimas su klinikine menkai pasirengę naudoti naujas technologijas. Tačiau jie turėtų žinoti, kad su kiekviena nauja praktika, internetinė mokomoji medžiaga arba vaizdo įrašai, interaktyvūs žaidimais ir virtualios studentų karta keičiasi mokymosi procesai ir metodologijos. Pavyzdžiui, Z kartos studentai puikiai mokymosi aplinkos17. Mobiliąsias technologijas galima pasiimti bet kur ir jos pasižymi tokiomis išmano, kaip naudoti naujas technologijas, todėl jie tikisi, kad dėstytojai ir praktikos mokytojai pačiomis savybėmis kaip ir kompiuteris (išmanieji mobilieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai). taip pat mokės jomis naudotis. Dėl šios priežasties praktikos mokytojai turi kiek įmanoma labiau Jos apibūdinamos kaip naujausios technologijos, suteikiančios studentams aktyvesnį vaidmenį susipažinti su technologijomis ir naudotis socialiniais tinklais, kuriais naudojasi studentai, kad galėtų mokantis ir ugdančios kritinį mąstymą. Galime savęs paklausti, kokias MŽT galime naudoti slaugos pasiūlyti tinkamas naujas technologijas mokymo ir mokymosi metodams klinikinėje aplinkoje. studentų praktiniame mokyme. Technologijų yra daug, todėl turime rasti tas, kurios atitinka mūsų mokymo metodiką, siekiamus tikslus arba jas išsirinkti vadovaujantis asmenine nuožiūra. Toliau išvardyti keli tarp studentų ir praktikos mokytojų populiarūs socialiniai tinklai, kuriuos galėtume naudoti kaip priemones praktinio mokymo praktikos metu. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai. • „Twitter“: naudotojai gali atsakyti į įrašą arba pradėti diskusiją ir pakviesi kitus bendruomenės • „YouTube“: tai potenciali priemonė sveikatos mokslų švietimo srityje, kurią galima naudoti tiek narius prisijungti prie diskusijos. Šioje platformoje gali bendradarbiauti praktikos mokytojai, supažindinant su žmogaus anatomiją, tiek dėstant slaugos procedūras. Pavyzdžiui, ją galima studentai, kiti sveikatos priežiūros specialistai ir šia tema besidomintys asmenys. Be to, „Twitter“ naudoti siekiant pagerinti auklėtinio kritinį mąstymą, analizuojant įvairių slaugytojų veiklos studentai galėtų naudoti kaip priemonę populiarinti sveiką gyvenseną savo bendruomenėje. efektyvumą taikant tą pačią techniką. Šitaip jie aktyviai dalyvautų gyventojų švietime. Išsiaiškinome, kad 280 simbolių apribojimas yra trūkumas, nes tai gali blaškyti dėmesį, be to, studentai šią platformą gali naudoti klasės 24 Moya, M. (2013). De las TICs a las TACs: la importancia de crear contenidos educativos digitales. Revista DIM, (27), 1-15. Available at: draugams pažeminti. https://www.raco.cat/index.php/DIM/article/view/275963 25 Malo, S., & Figuer, C. (2010). Infancia, adolescencia y Tecnologías de la Información y la Comunicación (TICs) en perspectiva psicosocial. • „WhatsApp“: šioje programoje naudojant grupes galima bendrauti su studentais, stiprinti Intervención Psicosocial, 19(1), 5-8. doi: http://dx.doi.org/10.5093/in2010v19n1a2 18 studentų priklausymo grupei jausmą arba dalytis informacija naudojant nuorodas, vaizdus ir vaizdo įrašus. Trūkumas yra tas, kad mokytojai pasimeta gaudami daugybę žinučių. • „Facebook“: ši platforma naudojama visame pasaulyje, todėl praktikos mokytojai ir studentai gali bendradarbiauti su profesionalais bei bičiuliais iš įvairių šalių. Toks bendravimas didina kultūrinę ir kalbinę kolegų įvairovę. Studentai platformą „Facebook“ laiko profesinio tobulėjimo priemone. „Facebook“ trūkumas yra tas, kad ją naudojant gali būti blaškomas dėmesį, be to, studentai gali nenorėti savo profilių rodyti praktikos mokytojams. • „Instagram“: šis socialinis tinklas yra vienas iš populiariausių tarp tūkstantmečio ir Z kartos atstovų. Naudotojai gali greitai dalytis informacija, nuotraukomis ir vaizdo įrašais. „Instagram“ plačiai naudojamas sveikatos švietimo sektoriuje. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad šiame socialiniame tinkle pabrėžiama vaizdų svarba. Į aprašymus po vaizdais kreipiama mažiau dėmesio. Apibendrinant galima pasakyti, kad slaugytojų stažuočių klinikinėje mokymosi veikloje ir praktikos mokyme reikėtų atsižvelgti į švietimo priemones ir mokymo strategijas, kurioms pirmenybę teikia studentai – jas naudojant galima padidinti mokymosi kokybę ir svarbiausia – padidinti studentų bei praktikos mokytojų motyvaciją ir pasitenkinimą8. 19 V Tema. • Nustatyti veiksnius, dėl kurių kyla sveikatos problemos • Skatinti intelektinę discipliną • Naudoti pavyzdžius iš savo profesinės patirties studentų supratimui gilinti PRAKTIKOS MOKYTOJŲ KOMPETENCIJOS POVEIKIS Praktikos mokytojų supratimą apie praktinio mokymo kompetenciją galima gilinti juos šviečiant KOKYBIŠKAM PRAKTINIAM MOKYMUI ir jiems pateikiant visus reikiamus išteklius, kurie reikalingi tam, kad slaugos studentams būtų teikiamas praktinis klinikinės praktikos mokymas. Praktikos mokytojams savo kompetenciją formuoti Šia I modulio tema siekiama paaiškinti bei didinti informuotumą apie tai, kas šiuo metu Europoje rekomenduojame pagal mūsų įrodymais pagrįstą praktikos mokytoju kompetencijos modelį toliau yra ir ateityje bus slaugytojų praktinio mokymo kompetenciją. Įrodymais pagrįstas slaugos praktikos išvardytose srityse. mokytojų kompetencijos modelis buvo naudojamas kaip tvirtas mokymo medžiagos pagrindas. • Asmeninės praktikos mokytojų kompetencijos, sąveika darbo vietoje ir ištekliai: Per šią temą parenkant projekto „QualMent“ metu sudarytus leidinius praktikos mokytojai buvo supažindinti su ankstesniais praktinio mokymo praktikos įrodymais. Praktikos mokytojai buvo • Praktikos mokytojų savybės raginami diskutuoti apie kompetentingo slaugos praktinio mokymo gerą praktiką slaugos profesijoje • Praktikos mokytojų motyvacija Europoje dabar ir ateityje bei teikti su tuo susijusius pasiūlymus. Šiai veiklai atlikti buvo naudojamos • Praktinio mokymo praktika ir ištekliai (skirti praktikos mokytojui, mokytojui ir studentui) internetinių diskusijų mokymo metodas. Norėdami pradėti diskusiją, pasiūlėme pagalvoti apie geras • Praktikos mokytojų kultūrinė kompetencija praktikos mokytojų kompetencijas ir jų tobulinimą. • Praktikos mokytojų kompetencija mokymosi procesui palengvinti: Kad praktikos mokytojai sustiprintų studentų mokymosi procesą, jie turi būti skatinami naudoti • į tikslą orientuotas praktinis mokymas; toliau išvardytus praktinio mokymo metodus22. • analizavimas praktinio mokymo metu; • Būti prieinamu studentui • konstruktyvus grįžtamasis ryšys. • Teikti konstruktyvią studento mokymosi tikslų ir darbo metodų kritiką • Į studentą orientuotas vertinimas. • Analizuoti ir vertinti sveikatos problemas • Padėti studentui apibrėžti mokymosi tikslus • Įvertinti studentų darbą • Paruošti mokymosi išteklius • Studentams parinkti profesinę veiklą • Studentams pateikti naujų problemų • Ugdyti problemų sprendimo įgūdžius • Padėti suprasti pagrindinius mokslinius principus • Stebėti mokinių pažangą 20 Apibendrinamieji punktai • Praktikos mokytojų asmeninės kompetencijos apima praktikos mokytojų savybes, jų motyvaciją vykdyti praktinį mokymą ir žinias apie savo įstaigų praktinio mokymo praktiką, bendradarbiavimą bei išteklius. • Klinikinio mokymosi aplinka buvo apibrėžta kaip praktikai būdingas interaktyvus tinklas arba savybių rinkinys, darantis įtaką slaugos studentų mokymosi rezultatams ir profesiniam tobulėjimui. • Praktikos mokytojų vaidmuo klinikinėje mokymosi aplinkoje yra labai svarbus kuriant saugią mokymosi atmosferą ir teikiant paramą slaugos studentams. • Tinkamas klinikinis praktinis mokymas slaugos studentams yra priemonė, padedanti jiems įgyti aštuonias slaugos kompetencijas, nurodytas ES direktyvos 2013/55/ES V priede. • Aukštos kokybės klinikinis išsilavinimas yra labai svarbus norint suformuoti kompetentingus slaugos žmogiškuosius išteklius, galinčius užtikrinti saugią, į žmones orientuotą priežiūrą. • Praktikos mokytojų supratimą apie praktinio mokymo kompetenciją galima gilinti juos šviečiant ir jiems pateikiant visus reikiamus išteklius, kurie reikalingi tam, kad slaugos studentams būtų teikiamas praktinis klinikinės praktikos mokymas. 21 II modulis. KOMPETENCIJA PRAKTINĮ MOKYMĄ TEIKTI KULTŪRIŠKAI IR KALBIŠKAI SKIRTINGIEMS SLAUGOS STUDENTAMS Autoriai: Ashlee Oikarainen, dr. Kristina Mikkonen 22 Praktikos mokytojų kultūrinė kompetencija apima kultūrines žinias, jautrumą, sąmoningumą, tarpkultūrinį bendravimą ir sąveiką, taip pat kultūrinius įgūdžius ir saugumą bei gebėjimą sukurti kultūriškai saugią mokymosi aplinką26,27. Kultūriškai kompetentingi praktikos mokytojai privalo teikti kultūriškai atitinkamą, į žmones orientuotą priežiūrą ir kultūriškai sąmoningą praktinį mokymą kultūriškai bei kalbiškai skirtingiems studentams (žr. 1 pav.). Siekiant užtikrinti praktikos mokytojų kultūrinę kompetenciją klinikinėje praktikoje, buvo parengtas II modulis Kompetencija praktinį mokymą teikti kultūriškai ir kalbiškai skirtingiems slaugos studentams. Pagrindinis II modulio tikslas – padidinti slaugos praktikos mokytojų kultūrinės kompetencijos praktiniame mokyme lygį ir kad praktikos mokytojai pasiektų mokymosi rezultatus, kurie nustatyti kursų sistemoje. Šis modulis suskirstytas į šešias temas: kultūrinė kompetencija, kultūrinis jautrumas ir entuziazmas, kultūrinis sąmoningumas, tarpkultūrinis bendravimas ir sąveika, kultūriniai įgūdžiai ir saugumas bei kultūringa, į žmones orientuota priežiūra. 26 Campinha-Bacote J. (2011 m.). Į pacientą orientuotos priežiūros teikimas kultūrinio konflikto metu: kultūrinės kompetencijos vaidmuo. Online J Issues Nurs 16:5. 27 Oikarainen, A., Mikkonen, K., Kenny, A., Tomietto, M., Tuomikoski, A., Merilainen, M., . . . Kaariainen, M. (2020 m.). Edukacinės intervencijos, skirtos ugdyti slaugytojų kultūrinę kompetenciją: sisteminga peržiūra. Tarptautinis slaugos studijų leidinys, 98, 75-86. doi:10.1016/j.ijnurstu.2019.06.005 23 Pasak Leiningerio29, kultūra yra tam tikros grupės vertybės, įsitikinimai, normos ir gyvenimo būdas; I Tema: kultūra perimama ir perduodama iš kartos į kartą. Kultūra sistemingai lemia žmogaus mąstymą, sprendimų priėmimą ir veiksmus. Šiandien kultūra laikoma nuolat kintančiu, įvairialypiu procesu, o jos apibūdinime akcentuojama žmonių, šeimų ir bendruomenių įvairovė bei unikalumas. Kadangi kultūra nuolat kinta, sunku identifikuoti tipines konkrečios kultūros charakteristikas. Šiame modulyje KULTŪRINĖ KOMPETENCIJA kultūrą apibūdiname kaip žmogaus žinių, vertybių ir įsitikinimų sistemą, per kurią žmonės stebi aplinką bei kuria savo interpretacijas, veikia ir apsisprendžia dėl savo pasirinkimų. Dėl globalizacijos padidėjo tarptautinis mobilumas. Žmonės kaip niekada anksčiau dažnai persikelia iš vienos vietos į kitą. Pastaraisiais metais tarptautinių imigrantų skaičius visame pasaulyje sparčiai didėjo, o 2017 m. statistika rodo, kad visame pasaulyje yra 258 milijonai imigrantų. KLAUSIMAI, SKIRTI PRAKTIKOS MOKYTO- KULTŪRINĖS KOMPETENCIJOS SRITYS JAMS ANALIZUOTI Įvertinta, kad visame pasaulyje yra maždaug 26 milijonai pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, o tai sudaro 10 % visų tarptautinių imigrantų. 78 milijonai tarptautinių imigrantų gyvena Europoje, iš kurių dauguma tarptautinių imigrantų gyvena Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Kultūrinis pažinimas – tai procesas, kurio Kaip ir kodėl praktikos mokyme / vykdant Ispanijoje ir Italijoje. Dėl internacionalizacijos švietimo darbuotojų ir studentų globalizacija tapo metu praktikos mokytojas ieško tinkamos pacientų priežiūrą turėtų būti atsižvelgiama į dar svarbesnė. Internacionalizacija prisideda prie sveikatos mokslų studentų mobilumo, pasaulinio informacijos apie studento / paciento kultūrinius studento / paciento kultūrinius ypatumus? konkurencingumo ir žinių bagažo didinimo28. įsitikinimus ir praktiką, kad užmegztų gerus tarpusavio santykius. KALBANT APIE TARPTAUTINĮ MOBILUMĄ, NAUDOJAMOS UNIVERSALIOS TOLIAU IŠ- VARDYTOS KONCEPCIJOS. Kultūrinis jautrumas – tai savo kultūros ir kitos Kiek esate motyvuoti ugdyti savo kultūrinę Imigrantas – migrantas, nepriklausomai nuo pajamų. Imigrantu gali būti, pavyzdžiui, grįžęs asmuo, kultūros vertybių bei įsitikinimų suvokimas. kompetenciją? Kas jus motyvuoja teikti praktinį pabėgėlis arba prieglobsčio prašytojas. Kultūrinis jautrumas apima imlumą, atvirumą mokymą studentams arba priežiūrą įvairioms kitoms kultūroms ir kito asmens vertinimą kultūroms priklausantiems pacientams? Pabėgėlis – užsienietis, turintis pagrindo bijoti būti persekiojamas dėl savo religijos, kilmės, tautybės, neatsižvelgiant į jo kultūrinę kilmę bei priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinės nuomonės. įsitikinimus. Etninė grupė – grupė, kuri pagrįsta religija, paveldu, kilme, kalba arba išvaizda. Etninė mažuma – žmonių grupės, atstovaujančios mažumą valstybės kultūrinio paveldo kontekste. Kultūrinis sąmoningumas – tai nuodugnus savo Kaip jūsų pačių išankstinės nuostatos ir kultūrinės ir profesinės patirties nagrinėjimas prielaidos gali paveikti studentų praktinį 28 Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų departamentas, Gyventojų skyrius (2017 m.). 2017 m. tarptautinės migracijos ataskaita: svarbiausi akcentai (ST/ESA/SER.A/404) 29 Leininger, M. M. (1991 m.). Kultūrinė priežiūros įvairovė ir universalumas: slaugos teorija. NLN Press, Niujorkas. 24 bei savo išankstinių nuostatų ir prielaidų, mokymą / pacientų priežiūrą? susijusių su studentų / pacientų kultūrinėmis ypatybėmis, pripažinimas. Kultūrinis bendravimas ir sąveika – tai Kaip galite pagerinti sąveiką ir bendravimą su nuolatinė sąveika ir bendravimas su skirtingų kitos kultūros žmogumi? kultūrų žmonėmis. Kultūriniai įgūdžiai – tai gebėjimas rinkti Kaip atsižvelgiate į studento poreikį gauti kultūriškai aktualią informaciją, susijusią su praktinį mokymą / paciento poreikį sulaukti dabartiniais studento / paciento poreikiais priežiūros? Kaip renkate kultūriškai aktualią teikiant praktinį mokymą / priežiūrą, ir buvimas informaciją, kuri reikalinga teikiant praktinį kultūriškai jautriu kitų žmonių atžvilgiu. mokymą / priežiūrą? Kultūrinė kompetencija yra procesas, kuris reikalauja, kad būtų susitinkama su skirtingų kultūrų žmonėmis ir dalyvaujama tarpkultūrinėje sąveikoje. Kultūrinės kompetencijos iki tam tikro lygio galima išmokti ir jos išmokyti, tačiau svarbiausias dalykas yra asmeninė patirtis. Kompetencija vystosi laipsniškai, tačiau svarbiausias dalykas jai tobulinti yra specialisto gebėjimas analizuoti. Ugdydamas savo kultūrinę kompetenciją sveikatos priežiūros specialistas gali teikti aukštos kokybės, veiksmingą ir kultūriškai saugią priežiūrą bendradarbiaudamas su skirtingų kultūrų klientais ir jiems artimais žmonėmis. 25 II Tema: Tyrimai parodė, kad kitų kultūrų studentai, deja, ir toliau susiduria su išankstiniu nusistatymu, diskriminacija, rasizmu ir stereotipais30,31. Per pokalbį du studentai iš Afrikos apibūdino savo patirtį: „Slaugos vietoje, kur studentai vykdė klinikinę praktiką, buvo pastebėtos diskriminacijos ir rasizmo apraiškos. Studentai vylėsi, kad švietimo įstaiga imsis tinkamų veiksmų problemai išspręsti. Jie KULTŪRINIS JAUTRUMAS IR ENTUZIAZMAS nuogąstavo dėl savo draugų, studentų iš kurių buvo tyčiojamasi, kurie buvo išjuokiami ir neteisingai suprantami. Jie nustebo, kad atsirado sveikatos priežiūros specialistų, kurie taip nepagarbiai elgiasi su kitų kultūrų studentais. Jie sakė, kad nėra lengva prisitaikyti naujoje šalyje arba išmokti kalbą. Kultūrinė kompetencija yra holistinis, į tikslą orientuotas ir daugiastruktūrinis tobulėjimo procesas. Toks elgesys studentus nuvylė ir jiems padarė didelį neigiamą poveikį. Tokioje situacijoje būtų buvę Kompetencijos pagrindą sudaro įvairios savybės, pavyzdžiui, lankstumas, kantrumas, pozityvumas, naudinga sulaukti kažkiek supratingumo iš slaugytojų pusės.“ 30 atvirumas, susidomėjimas, smalsumas, empatija ir teisingumas. Kompetencijos ugdymas nėra automatinis procesas – jam yra reikalingos sąmoningos pastangos. Praktikos mokytojo motyvacija Atskirtumo, izoliavimo ir diskriminavimo patirtis suvokiama kaip gniuždanti ir grėsminga. Studentai praktinio mokymo procese daro didelę įtaką sėkmingų praktikos mokytojo santykių kūrimui. yra ypač pažeidžiami ir, jei jie priklauso mažumai, jiems kyla pavojus būti atstumtiems arba Elgdamasis kultūriškai jautriai, praktikos mokytojas pademonstruoja nuoširdų entuziazmą suprasti socialiai atskirtiems. Praktikos mokytojai atlieka svarbų vaidmenį atpažįstant nevienodą vertinimą studentą bei išreiškia jautrumą jam. Be to, praktikos mokytojas gerbia ir priima studento kultūrines arba diskriminaciją ir sprendžiant šias problemas. Prisitaikyti prie naujos kultūros reikia laiko, ypatybes bei vertybes. Praktikos mokytojas taip pat sukuria tokią aplinką, kurioje studentas jaučiasi o studentai, jei jiems tenka atsisakyti savo kultūrinių vertybių ir praktikos, gali jausti neigiamas girdimas, matomas ir vertinamas kaip asmenybė. emocijas. Pagarba įvairovei, orumui ir individualumui yra labai svarbi tiek teikiant gerą priežiūrą, tiek studentams teikiant praktinį mokymą. Atvirumas įvairiems kultūriniams įsitikinimams arba KONCEPCIJOS, DARANČIOS NEIGIAMĄ ĮTAKĄ KULTŪRINIAM JAUTRUMUI PRAKTINIAME praktikoms ir pagarba žmonių unikalumui yra svarbūs šiuolaikinės visuomenės bruožai. Tolerancija MOKYME kitoms kultūroms pagrįsta draugišku požiūriu ir gebėjimu pripažinti kitų žmonių įvairovę bei vertybes arba pasaulėžiūrą. Praktiniame mokyme studentas turi būti vertinamas kaip individas, o ne kaip stereotipas. Svarbu, kad praktikos mokytojas būtų pasirengęs atpažinti savo etnocentriškumą, taip • Išankstinė nuostata – tai iš anksto susikurtas, nepagrįstas išankstinis nusistatymas asmens ar pat galimus išankstinius nusistatymus arba stereotipus, susijusius su studento / paciento kultūrinėmis žmonių grupės atžvilgiu. ypatybėmis. Kultūrinę kompetenciją galima ugdyti aktyviai bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis • Etnocentriškumas – tai tendencija į kitą kultūrą žiūrėti savo kultūros požiūriu, o tai reiškia, kad – taip praktikos mokytojas gali susipažinti su įvairiomis kultūromis. Toks bendravimas praktikos kultūros vertinamos sąvokomis „teisinga ir klaidinga“ bei „gera ir bloga“.Asmuo mano, kad mokytojui gali padėti keisti savo ankstesnį kitokių kultūrinių grupių suvokimą ir atsisakyti stereotipų. vien tik jo mąstymas, veiksmai ir įsitikinimai yra teisingi. Etnocentriškumas yra išankstinis nusistatymas, kuris gali asmenyje pradėti dominuoti ir trukdyti bendrauti su kitos kultūros asmeniu ar bendruomene. Etnocentriškumas gali virsti, pavyzdžiui, rasizmu arba per dideliu jautrumu. • Stereotipai – tai bendras, nusistovėjęs, siauras ir dažnai nesąmoningas neigiamas arba teigiamas 30 Korhonen, H., Tuomikoski, A., Oikarainen, A., Kaariainen, M., Elo, S., Kyngas, H., . . . Mikkonen, K. (2019 m.). Kultūriškai ir kalbiškai įvairių sveikatos priežiūros studentų klinikinės mokymosi aplinkos ir praktinio mokymo patirtis: kokybinis tyrimas. Slaugytojų ugdymas praktikoje, suvokimas, lūkesčiai ir prielaidos, susijusios su kitokių žmonių savybėmis arba elgesiu. Pravartu 41, 102637. doi:10.1016/j.nepr.2019.102637 atminti, kad kiekvienam žmogui būdingos ne tik kultūrinės, bet ir unikalios asmeninės ypatybės. 31 Mikkonen, K., Elo, S., Kuivila, H., Tuomikoski, A., Kaariainen, M. (2016 m.). Kultūriškai ir kalbiškai įvairų sveikatos priežiūros studentų patirtis mokantis klinikinėje aplinkoje: sisteminė kokybinių tyrimų apžvalga. Tarptautinis slaugos studijų leidinys, 54, 173-187. doi: 10.1016/j. ijnurstu.2015.06.004 26 III Tema: • Gerinti prieigą prie paslaugų, ypač • Darbuotojai susiduria su vadovų, kolegų mažumų grupėms ar klientų išankstiniu nusistatymu ir • Daugiakultūrės darbo bendruomenės diskriminacija gebėjimas geriau atsižvelgti į skirtingų • Grėsmė klientų saugumui dėl kultūrinių KULTŪRINIS SĄMONINGUMAS kultūrų klientų poreikius ir į juos reaguoti, skirtumų ar kalbos barjerų taip didinant klientų pasitenkinimą Praktikos mokytojams bus lengviau suprasti studentų vertybes, įsitikinimus ir praktiką, jei žinos, gaunamomis priežiūros paslaugomis kokios yra jų pačių vertybės, įsitikinimai ir praktika. Savo kultūros identifikavimas ir supratimas yra atspirties taškai vertinant kitų kultūrų vertybes bei pažiūras. Praktikos mokytojui būtų naudinga pabandyti suprasti, kaip jo paties kultūra daro įtaką bendravimui su kitų kultūrų žmonėmis. Tokiame bendravime svarbu gerbti abiejų pusių vertybes. Reikėtų vengti minties, kad sava kultūra yra geresnė už kitą. Praktikos mokytojas neturi atsisakyti savo vertybių, siekdamas išspręsti vertybių konflikto Darbo bendruomenė turi panagrinėti tradicinius darbo ir sąveikos būdus. Didėjanti kultūrinė įvairovė sukeltas problemas. Kaip paaiškėjo praeityje, kultūrų įvairovės sąvoka yra plati ir įvairialypė. Kultūrų sveikatos priežiūros aplinkoje padidina sveikatos priežiūros specialistų poreikį plėtoti į klientą įvairovė yra įvairių kultūrų, kurios gerbia kitus, sambūvis. Įvairovė atsispindi kasdieniame sveikatos orientuotą, saugią ir veiksmingą priežiūrą šioje aplinkoje, taip pat atsižvelgiant į klientų kultūrinius priežiūros specialistų gyvenime. Tarp žmonių darbo bendruomenėje ir klientų egzistuoja skirtumai, ir kalbinius poreikius.. pavyzdžiui, lyties, amžiaus, religijos, išsilavinimo, statuso ar gyvenimo aplinkybių. Į įvairovę galima žiūrėti siauriau kaip į kultūrinę įvairovę, o tai reiškia, kad žmonės skiriasi savo kultūriniais ypatumais, pavyzdžiui, dėl etninės kilmės. Kultūrų įvairovė didėja, pavyzdžiui, dėl internacionalizacijos ir imigracijos augimo. Į įvairovę reikia atsižvelgti kasdienėje sveikatos priežiūros aplinkoje, nes dėl KULTŪRINĖ kultūrinių skirtumų ir kalbos barjerų gali būti sunku užmegzti kliento ir specialisto santykius, todėl ĮVAIROVĖ DARBO BENDRUOMENĖJE gali suprastėti sveikatos priežiūros kokybė bei pacientų saugumas. KULTŪRINĖ ĮVAIROVĖ DARBO BENDRUOMENĖJE Siekiant veiksmingai GALIMYBĖS IŠŠŪKIAI Įvairove pasižyminčiose darbo integruoti įvairius sveikatos Vadovaujant kultūriškai įvairiai bendruomenėse pabrėžiamas priežiūros specialistus darbo aplinkai, tiek vadovams, tolerantiškos ir palankios ir studentus į šias darbo tiek darbuotojams reikia • Visų darbuotojų kultūrinės kompetencijos • Tinkamos specialistų, atvykstančių iš darbo aplinkos kūrimas. bendruomenes, reikalingos žinių ir noro gerbiant įvairovę paramos struktūros. palaikyti santykius su kitais. ugdymas išorės, kompetencijos užtikrinimas • Neprofesionalių specialistų kalbinė • Specialistams iš skirtingų šalių trūksta kompetencija aptarnauti įvairių klientų vietinės / nacionalinės kalbos įgūdžių ir bazę skiriasi jų bendravimo stiliai 27 Slaugos studentai iš skirtingų kultūrų su didžiausiomis savo išsilavinimo problemomis dažnai susiduria baigę klinikinę praktiką. Susidūrimas su kultūriniais skirtumais, ypač praktikos pradžioje, gali sukelti nerimo ir beviltiškumo jausmą. Kalbos barjerai arba kalbinių įgūdžių stoka gali sukelti sunkumų suprasti, registruoti arba teikti ataskaitas naudojant profesinį žodyną. Studentai gali pastebėti, kad kultūriniai ar kalbos barjerai riboja jų galimybes užsiimti praktika, pavyzdžiui, praktikuoti savo klinikinius įgūdžius. Pavyzdžiui, jiems gali būti pasiūlyta tik galimybė stebėti procedūras, teikti pagrindinę priežiūrą arba atlikti užduotis, kurios neatitinka jų mokymosi poreikių. Studentai gali pajusti, kad praktikos mokytojai ir / arba pacientai jais nepasitiki ir jie turi nuolat įrodinėti, kad turi reikiamus įgūdžius. PATARIMAI, KAIP GILINTI ŽINIAS APIE ĮVAIRIAS KULTŪRAS • Priežiūros paslaugas ir praktinį mokymą teikti gali būti lengviau gavus patikimos informacijos apie paciento / kliento arba studento kultūrines ypatybes. Tačiau reikia atminti, kad susipažinimas su kultūra yra ne tik informacijos gavimas ir atsižvelgimas į ją, bet ir aktyvumas, susidomėjimas bei iniciatyvumas. • Su žmonėmis iš kitos kultūros galima dirbti nežinant ir nesuprantant visų elgesio taisyklių ar jų prasmės. • Reikiamos informacijos galima gauti, pavyzdžiui, klausinėjant kitos kultūros atstovą ar su juo diskutuojant. Kartu tai pademonstruoja, kad tikrai domitės kito žmogaus kultūra ir norite sužinoti daugiau. • Praktinio mokytojo gebėjimas susipažinti su studento kultūrinėmis ypatybėmis, vertybėmis ir pasaulėžiūra bei ugdytis bendrą supratimą apie kultūrinius skirtumus gali padėti praktikos mokytojui ir studentui sukurti bendrumo jausmą. • Be to, siekiant padėti studentams mokymosi procese, svarbu, kad praktikos mokytojas stengtųsi suprasti individualius mokinio poreikius, pavyzdžiui, jo mokymosi stilių arba kalbinius poreikius. 28 IV Tema: yra nuoširdi ir svarbi bendravimo dalis (pavyzdžiui, Pietų Europoje ir Lotynų Amerikoje), o kitose kultūrose gestai ir išraiškos naudojamos nuosaikiau (pavyzdžiui, Šiaurės šalyse). Tačiau daugelyje Azijos kultūrų yra nepriimtina reikšti neigiamus jausmus. TARPKULTŪRINIS BENDRAVIMAS IR SĄVEIKA Tarpkultūriniame bendravime skirtingi žmonės stengiasi suprasti kitus ir būti suprasti. Tarpkultūrinio KLAUSYMAS / TYLOS NAUDOJIMAS bendravimo metu abi pusės prisitaiko viena prie kitos. Kultūra daro didelę įtaką žodiniam Skirtingose kultūrose skiriasi tylos toleravimas ir jos interpretavimas. Kai kuriose kultūrose įprasta bendravimui. Kultūrą formuoja ir palaiko bendra kalba. Kalba naudojama tiksliai išreikšti mintis. vienu metu kalbėti abiem pusėms, o kitose kultūrose kalbama po vieną pakaitomis. Jei nebūtų bendros kalbos, būtų neįmanoma iš kartos į kartą perduoti vertybių, socialinių normų arba įsitikinimų. Neverbalinis bendravimas yra labai susijęs su kultūra ir skirtingi bendravimo modeliai atlieką svarbų vaidmenį bendravime su skirtingų kultūrų žmonėmis. Skirtingose kultūrose gestai, išraiškos, pozos, akių kontaktas, lietimas, apranga, tyla ir erdvės naudojimas turi skirtingas POZOS / LIETIMAS reikšmes. Tai, kas tinkama ir mandagu vienoje kultūroje, kitoje kultūroje gali būti suprantama kaip Skirtingose kultūrose balso garsumas ir tonas komunikuoja skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, Ispanijoje nepagarba ar net įžeidimas. Bendraudami su skirtingų kultūrų žmonėmis turėtumėte žinoti, kaip garso stiprumas vaidina svarbų vaidmenį išreiškiant dalyko svarbą. Atsižvelgiant į garso stiprumą, elgiatės ir kokį poveikį jūsų elgesys gali padaryti. Be to, mūsų pačių kultūra daro įtaką tam, kaip galima daryti išvadą apie kalbėtojo svarbumą. Tyla savo ruožtu taip pat yra neverbalinio bendravimo patiriame ir stebime mus supantį pasaulį ir kaip priimame sprendimus bei sprendžiame problemas. dalis, o vienų kultūrų nariai labai toleruoja tylą nei kitų kultūrų nariai. Skirtingose kultūrose esant tam tikroms aplinkybėms taikomos skirtingos kultūrinės taisyklės, kurios naudojamos sąveikauti. Pavyzdžiui, kai kuriose kultūrose yra nepriimtina kalbėti apie tam tikras Tai, kas laikoma tinkamu fiziniu atstumu, įvairiose kultūrose skirsis, o erdvės naudojimo taisyklės temas, o kitose kultūrose ta pačia tema galima kalbėti nesivaržant. gali skirtis ir vienoje kultūroje, priklausomai nuo asmenų lyties, amžiaus arba familiarumo. Šiaurės šalyse per arti esantis pašnekovas suvokiamas kaip trikdantis, tuo tarpu Pietų Europoje didelis fizinis KAIP KULTŪRA VEIKIA BENDRAVIMĄ IR SĄVEIKĄ atstumas gali būti suvokiamas kaip šaltumas ir arogancija. AKIŲ KONTAKTAS Skirtingų kultūrų žmonės tuos pačius veiksmus arba pasakymus gali suprasti skirtingai. Nesėkmės Tinkamo akių kontakto trukmė įvairiose kultūrose skiriasi. Vakarų kultūroje ilgesnis akių kontakto bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis gali sukelti abejones ir pervargimą, lemti nesusipratimus išlaikymas laikomas pagarbos pašnekovui ženklu. Daugelyje kultūrų yra visiškai priešingai – akių ir prieštaravimus. Net ir įgudusiam, su įvairiomis kultūromis susipažinusiam žmogui ne visada kontakto vengimas yra mandagumo ir pagarbos pašnekovui ženklas. pavyksta išvengti klaidų. Minties prasmės perdavimas yra svarbiausias dalykas bendraujant – tam nereikia turėti tobulų kalbos įgūdžių. Nesusipratimų išsiaiškinimas suteikia galimybę suformuoti bendrą supratimą. Tarpkultūrinio bendravimo įgūdžiai vaidina svarbų vaidmenį siekiant išvengti VEIDO IŠRAIŠKA / GESTAI nesusipratimų. Organizaciniu lygiu darbuotojų įgūdžių ugdymą galima skatinti teikiant pakankamą paramą, išteklius ir mokymus. Įvairiose kultūrose vyrauja skirtingas tų pačių išraiškų ir gestų supratimas. Kitose kultūrose gestai 29 PATARIMAI, KAIP IŠVENGTI NESUSIPRATIMŲ BENDRAUJANT SU SKIRTINGŲ KULTŪRŲ būti tolerantišku ir jo neskubinti. Prasti kalbų įgūdžiai daro didelę įtaką bendravimui. Dėl jų gali ŽMONĖMIS kilti nesusipratimai ir painiava, pavojus pacientų saugumui ir tai gali tapti našta praktikos vadovui. Studentas gali pajusti nusivylimą, diskriminaciją, vienatvę ir gėdą. Jis gali mesti mokslus, jam gali • Pabandykite suprasti vieni kitų socialines ir kultūrines ypatybes ir atminkite, kad ne visi mąsto tapti sunku mokytis, baigti studijas ir įsidarbinti. Prasti kalbos įgūdžiai gali būti interpretuojami kaip arba elgiasi vienodai. studento neišmanymas arba nesugebėjimas atlikti slaugos procedūrų. Remiantis pirmiau pateiktais įrodymais, taip pat žinoma, kad kalbų įgūdžių stoka gali ugdyti studento neverbalinio bendravimo • Identifikuokite stereotipus ir jų venkite. įgūdžius ir empatiją žmonėms, turintiems kalbos sutrikimų, kuriems trūksta kalbos įgūdžių31. • Su kitais žmonėmis aptarkite, kaip elgtis įvairiose situacijose, juos išklausykite ir raskite sutarimą. KAIP UŽTIKRINTI, KAD KITI ŽMONĖS TEISINGAI SUPRASTŲ TAI, KĄ NORITE PASAKYTI? • Apie kitų žmonių pageidavimus ir poreikius klauskite užduodami klausimą, kuriame nėra suponuoto konkretaus atsakymo. • Atkreipkite dėmesį į neverbalinį bendravimą. • Konstruktyvus grįžtamasis ryšys: teigiama patirtis stiprina studento bendruomeniškumo jausmą, atveria galimybes naujai, įvairiai mokymosi patirčiai, stiprina pasitikėjimą profesiniais • Supraskite skirtingus bendravimo stilius ir žinokite, kad dėl jų gali kilti nesusipratimų (į save įgūdžiais. orientuotas arba kontekstinis bendravimo stilius). • Kalbos prasmių, įpročių ir nuostatų iliustravimas bei paaiškinimas. • Bendraudami su skirtingų kultūrų žmonėmis pabandykite identifikuoti savo pačių bei kitų jausmus ir juos valdyti. • Lingvistinės praktikos ir kalbos normų / lūkesčių stebėjimas. • Sąmoningai ugdykite savo bendravimo įgūdžius, pavyzdžiui, realaus gyvenimo situacijose. • Praktikos mokytojo empatija studentui gali padėti sukurti atmosferą, kurioje studentas išdrįstų užduoti klausimus, sąveikauti su kitais ir pasidalyti savo nuogąstavimais. Praktikos mokytojams tenka svarbus vaidmuo padedant studentams mokytis kalbų. Praktinį mokymą teikdamas kultūriškai ir kalbiškai skirtingus slaugos studentus, praktinis mokytojas turi nustatyti individualius studento kalbų mokymosi poreikius. Jei įgūdžių nepakanka, kartu su studentų aukštosiomis mokyklomis ir pačiu studentu sudaromas planas kokių priemonių reikia imtis. Praktikos mokytojai turi studentui suteikti galimybių konkrečią kalbą vartoti realiose situacijose ir jose suteikti reikiamą paramą. Pavyzdžiui, praktikos mokytojas gali įtraukti studentus į diskusijas, užduoti klausimų, kad studentai galėtų aktyviai dalyvauti, o prireikus – tinkamu metu studentams padėti. Praktikos mokytojai taip pat gali kartu su studentais pasipraktikuoti imituodami galimas situacijas (pavyzdžiui, rūpinimosi pacientu) – taip sukuriama nevaržoma erdvė veikti. Praktikos mokytojas ir studentas turi susitarti, kada ir kur praktikos mokytojas gali pataisyti studento kalbą bei pateikti grįžtamąjį ryšį. Praktiškai bendrų taisyklių nustatymas studentą gali įkvėpti labiau pasitikėti savimi. Mokantis kalbos svarbiausia į žmogų iš kitos kultūros žiūrėti kaip į asmenybę, 30 V Tema: PATARIMAI, PADEDANTYS KURTI KULTŪRIŠKAI SAUGIĄ APLINKĄ • Su studentais elgiamasi pagarbiai ir vienodai, draudžiama diskriminacija, rasizmas ar smurtas. KULTŪRINIAI ĮGŪDŽIAI IR SAUGUMAS • Praktiniame mokyme atsižvelgiama į individualius studento mokymosi poreikius. • Studentai skatinami būti spontaniškais, motyvuotais, savarankiškais, atsakingais, empatiškais Slaugos specialistų kultūriniai įgūdžiai apima gebėjimą rinkti kultūriškai svarbią informaciją apie ir aktyviais. paciento iš kitos kultūros sveikatos problemas ir gebėjimą pacientą apžiūrėti kultūriškai jautriu būdu. Studentui teikiant praktinį mokymą kultūriniai įgūdžiai yra gebėjimas rinkti kultūriškai svarbią • Pakankamai išsami orientacija į klinikinę praktiką gali padėti praktikos mokytojams ir informaciją, susijusią su dabartiniu studento poreikiu sulaukti pamokymų, ir gebėjimas praktinį studentams nustatyti elgesio taisykles ir mokymosi rezultatus. mokymą teikti kultūriškai jautriu būdu. Svarbu, kad praktikos mokytojas prieš klinikinę praktiką arba • Veikimas pagal sutartą tvarkaraštį ir strategiją. jos pradžioje gautų informaciją apie studento kultūrines ypatybes, išsilavinimą, ankstesnę sveikatos • Praktikos mokytojas ir studentas kartu analizuoja mokymosi patirtį, taip pat reikia identifikuoti priežiūros patirtį ir klinikinę praktiką. Kai kurios švietimo įstaigos prašo studentų parengti asmens ir išspręsti problemas. informacijos rinkinius arba gyvenimo aprašymo tipo dokumentus, kuriuos praktikos mokytojas • Praktikos mokytojas pateikia konstruktyvių ir teigiamų atsiliepimų. galėtų peržiūrėti prieš pirmą susitikimą su studentu. Jie laikomi naudingais, nes juos naudodamas praktikos mokytojas gali greitai susipažinti su studento aplinkybėmis. Jei studentas nėra parengęs • Praktikos mokytojas turi būti pajėgus padėti studentui mokymosi proceso eigoje. asmens informacijos rinkinio arba gyvenimo aprašymo, praktikos mokytojas gali paprašyti studento • Studentas yra integruojamas į slaugos komandą ir studentui suteikiama galimybę mokytis iš tai padaryti. bendraamžių bei kitų specialistų. • Į įstaigos organizacinę kultūrą sistemingai diegti saugios mokymosi aplinkos principus. Studentai turi patekti į kultūriškai saugią mokymosi aplinką, kad galėtų sėkmingai atlikti klinikinę • Visa darbo bendruomenė įsipareigoja padėti studentui iš kitos kultūros prisitaikyti. praktiką. Atlikdami klinikinę praktiką studentai lavina savo tarpasmeninius įgūdžius ir pradeda geriau bendrauti su pacientais, kolegomis ir studentais. Kultūriškai saugi mokymosi aplinka – tai aplinką, • Be to, studentai jaučia bendraamžių paramos ir bendros patirties dalinimosi svarbą. Praktikos kuri studentui yra fiziškai, socialiai ir psichologiškai saugi. Norint sukurti ir išlaikyti tokią aplinką, mokytojai praktinio mokymo procese galėtų integruoti studentų bendradarbiavimą. reikia nuolat analizuoti ir ugdyti praktikos mokytojo įgūdžius. Praktikos mokytojas turėtų užmegzti konfidencialius ir atvirus praktinio mokymo santykius su studentu, nes praktinio mokymo santykiai daro didelę įtaką studento mokymosi patirčiai. Kad aplinka visiems būtų saugi, susitikimuose su klientais ir artimaisiais taip pat turi būti sukuriamas pasitikėjimo jausmas. Nustatyta, kad palankios ir saugios mokymosi aplinkos sukūrimas naudingas tiek praktikos mokytojui, tiek studentui32. Klinikinės praktikos iššūkiai studentams kelia papildomą įtampą ir kartais net gali lempti karjeros pakeitimą ar studijų nutraukimą. Iššūkiai gali labai varginti ir praktikos mokytojus – jie gali paveikti praktikos mokytojų motyvaciją kitų kultūrų studentams teikti praktinį mokymą. 32 Mikkonen, K., Merilainen, M., Tomietto, M. (2020 m.). Empirinis klinikinės mokymosi aplinkos modelis ir kultūriškai bei kalbiškai įvairių slaugos studentų praktinis mokymas. Klinikinės slaugos leidinys, 29 (3-4), 653-661. doi: 10.1111/jocn.15112 31 VI Tema: KULTŪRINĖ Į ŽMOGŲ ORIENTUOTA PRIEŽIŪRA Teisė į sveikatą yra žmogaus teisė. Kiekvienas žmogus turi teisę į geriausią kokia įmanoma fizinę ir psichinę sveikatą. Be to, kiekvienas asmuo turi teisę, kad jam būtų teikiamas tinkamai ir jam pritaikytas gydymas, jo nediskriminuojant bei atsižvelgiant į jo kultūrines vertybes ir įsitikinimus.33 Sveikatos priežiūros specialistai yra etiškai, moraliai ir teisiškai įpareigoti teikti geriausią įmanomą bei kultūriškai saugią priežiūrą. Specialistai turi turėti sugebėjimų ir drąsos ginti žmogaus teises. Darbo bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad kiekvienas klientas sulauktų priežiūros paslaugų, kurias teikiant būtų atsižvelgiama į jų aplinkybes ir individualius poreikius. Todėl svarbu, kad šios slaugos vertybės būtų integruotos į sveikatos priežiūros įstaigos vertybes. Pavyzdžiui, teisę į sveikatą tarptautiniu lygiu reglamentuoja žmogaus teisių sutartys ir nacionaliniai įstatymai. Be to, pateikiama įvairių rekomendacijų, kurios skatina sveikatos priežiūros specialistams teikti kultūriškai kompetentingos priežiūros paslaugas. Tradiciškai manoma, kad bendraujant su įvairių kultūrų žmonėmis yra svarbu būti susipažinus su įvairiomis kultūromis remiantis šių kultūrų bendrojo pobūdžio ir išoriniais kriterijais. Šiandien sveikatos priežiūroje dalyvauja daugybė skirtingų kultūrinių grupių ir vis dažniau pasitaiko žmonių, kurie vienu metu atstovauja daugiau nei vienai kultūrinei grupei. Didelių skirtumų gali būti ir toje pačioje kultūroje. Specialistai turi mažiau laiko ir išteklių susipažinti su skirtingų kultūrinių grupių praktiką bei įsitikinimais. Be to, kultūros nuolat keičiasi, todėl labai sunku arba neįmanoma identifikuoti visų tipinių tam tikros kultūros savybių. Įstaigos, teikdamos priežiūros paslaugas kultūriškai skirtingiems pacientams / klientams, turėtų pasitelkti vertėjus, kai kyla keblumų susišnekėti. ESAF slaugytojų kompetencijų sąranga34 kultūrą, etiką ir vertybes apibrėžia kaip slaugytojų kompetenciją plėtoti ir gerbti žmogaus teises bei žmonių įvairovę, atsižvelgiant į fizinius, psichologinius, dvasinius ir socialinius savarankiškų asmenų poreikius, atsižvelgiant į jų nuomonę, įsitikinimus, vertybes ir kultūrą, į tarptautinius ir nacionalinius etikos kodeksus, taip pat į sveikatos priežiūros paslaugų etines pasekmes, užtikrinant jų teisę į privatumą ir gerbiant sveikatos priežiūros informacijos konfidencialumą. 33 Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948 m.). https://www.un.org/en/universal-declaration-human-rights/ 34 Europos slaugytojų asociacijų federacija, ESAF. (2015 m.). ESAF kompetencijų sąrangos, skirtos abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui, direktyva 2005/36/EB, iš dalies pakeista direktyva 2013/55/ES. ESAF gairės 31 straipsniui įgyvendinti nacionalinėse slaugytojų rengimo programose. Pateikiama čia: http://www.efnweb.be/?page_id=6897 32 Apibendrinamieji punktai • Kultūriškai ir kalbiškai skirtingų studentų praktikos mokytojai laikomas bendradarbiavimas su slaugos dėstytojais. Slaugos dėstytojai privalo turėti gerus teorinius ir klinikinius protavimo įgūdžius, gerus gali padėti studentams teikdami grįžtamąjį ryšį, apsilankydami klinikinės tarpasmeninio bendravimo įgūdžius, praktinio mokymo bei vertinimo praktikos vietoje ir asmeniškai remdami studentus bei praktikos mokytojus. įgūdžius ir gebėti suprasti kultūrų įvairovės poveikį bei šią įvairovę puoselėti. • Labai svarbu, kad praktikos mokytojai turėtų galimybę sukurti kultūriškai saugią mokymosi aplinką. • Vadovavimas skirtingų kultūrų studentams reikalauja žinių, laiko ir kantrybės. Vadovavimas vartojant užsienio kalbą buvo laikomas varginančiu, įtemptu ir sudėtingu. Praktinis mokymas gali pareikalauti daugiau laiko ir išteklių, todėl prireikus svarbu susilaukti paramos iš darbo bendruomenės ir slaugos aukštosios mokyklos. • Vadovybė ir aukštosios mokyklos turėtų teikti tinkama parama praktikos mokytojams, kad jie išliktų motyvuoti teikti praktinį mokymą. • Praktikos mokytojai paramos turėtų sulaukti tiek iš mokymo įstaigų, tiek iš darbo bendruomenės, ypač studento klinikinės praktikos pradžioje. • Be to, primygtinai rekomendavome, kad praktikos mokytojams būtų suteikta galimybė lankyti praktinio mokymo ugdymo kursus ir galimybė dalytis savo patirtimi su kitais praktikos mokytojais. • Jei iš švietimo įstaigos nesulaukiama pakankamai paramos ir informacijos, praktikos mokytojai pajunta nusivylimą. Svarbiu buvo 33 III modulis. PRAKTINIO MOKYMO KOMPETENCIJA VERTINANT IR RENGIANT ANALITINES DISKUSIJAS Autoriai: dr. Olga Riklikienė, Erika Juškauskienė 34 „Vertinimas apima informacijos apie studentų mokymąsi ir rezultatus rinkimą, kuri gali būti naudojama siekiant nustatyti tolesnius studento mokymosi poreikius ir planuoti veiklą, kuri padės studentams patenkinti tuos poreikius35,36. Tai mokymosi proceso dalis, apimanti orientacijos į tikslą, analizės praktinio mokymo metu, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio ir į studentą orientuoto vertinimo elementus (žr. 1 pav.). Studentų kompetencijos jiems atliekant klinikinę praktiką vertinimo procese buvo nustatytos problemos³. Siekiant užtikrinti praktikos mokytojų kompetenciją vertinant ir rengiant analitines diskusijas, buvo sukurtas III modulis „Praktinio mokymo kompetencija vertinti ir rengti analitines diskusijas“. Pagrindinis III modulio tikslas – padidinti slaugos praktikos mokytojų vertinimo ir analitinių diskusijų rengimo kompetencijos praktiniame mokyme lygį ir kad praktikos mokytojai pasiektų mokymosi rezultatus, kurie nustatyti kursų sistemoje. Modulis suskirstytas į penkias temas: vertinimas ir įvertinimas, vertinimo priemonės, mokymasis per analizę ir nuolatinis grįžtamasis ryšys studento mokymosi metu bei vertinimo ryšys su ESAF kompetencijų sąranga, skirta abipusiam profesinių kvalifikacijų pripažinimui. 35 Oermann, M. H. (2018 m.). 12 skyrius. Vertinimo metodai. Pateikiama: Oermann, M. H., De Gagne, J. C., Phillips, B. C. (red.), Slaugos mokymas ir dėstytojo vaidmuo: išsamus geriausios mokymo, vertinimo ir mokymo programų rengimo praktikos vadovas, 2-asis leidimas. Springer Publishing Company, Niujorkas. 36 Immonen, K., Oikarainen, A., Tomietto, M., Kaariainen, M., Tuomikoski, A., Kaucic, B. M., . . . Mikkonen, K. (2019 m.). Slaugos studentų kompetencijos klinikinėje praktikoje vertinimas: sisteminga apžvalgų peržiūra. Tarptautinis slaugos studijų leidinys, 100, 103414. doi: 10.1016/j. ijnurstu.2019.103414 35 I Tema: apie studentų mokymosi tikslus, nes nuo jų labai priklauso studentų mokymosi rezultatai38. Svarbūs ne tik formalūs studentų vertinimo reikalavimai, bet ir vertintojo savybės bei įgūdžiai. Praktikos mokytojas, dalyvaujantis studentų vertinimo procese, turėtų turėti gerus konsultavimo, vadybinius ir praktinius įgūdžius, naujausias profesines žinias, būti susipažinęs su slaugos mokymo programa, VERTINIMAS IR ĮVERTINIMAS išreikšti susidomėjimą studentu ir praktika, demonstruoti tinkamą požiūrį į pacientus ir studentus, rodyti jiems pagarbą, tobulinti savo savivoką ir užtikrinti nuolatinį kompetencijos tobulinimą. Į studentų Vertinimo tikslas yra skatinti studentų mokymosi proceso nepertraukiamumą, kuriam būtinas kompetencijos vertinimą taip pat gali būti įtraukti ir pacientai. Kaip rodo mūsų praktinio mokymo konstruktyvus grįžtamasis ryšys tarp studento, praktikos mokytojo ir dėstytojo bei galimybės praktika, studentai į paciento vertinimą žiūri labai rimtai ir gana jautriai į jį reaguoja, nes tai yra kartu analizuoti. ³ Tai yra veiksmas, kuriuo kaupiama informacija apie studento veiklą, pažangą ir nuoširdi priežiūros paslaugų gavėjo nuomonė. O pacientai dažniausiai būna pozityviausi vertintojai, kompetencijas – nustatoma studento asmeninė ir profesinė pažanga Quinn37 studento vertinimą (kiek todėl jų atsiliepimai gali padidinti slaugos studentų motyvaciją nuolat mokytis ir juos įkvėpti gerai tai aktualu sveikatos ir socialinės priežiūros specialistų kontekste) apibūdino kaip vertinimą, kuris pasiruošti būsimai karjerai. susijęs ne tik su studento pasiekimų matavimu, bet apima tokius individo aspektus kaip nuostatos, gabumai, asmenybė ir intelektas. Studentų mokymosi ir kompetencijų vertinimas gali būti atliekamas naudojant ugdomąjį arba apibendrinamąjį metodą39. Ugdomasis vertinimas yra naudinga strategija, kurioje grįžtamasis ryšys Studentų vertinimas klinikinėje praktikoje grindžiamas toliau išvardytais veiksmais. laikomas esminiu dalyku, padedančiu studentams suprasti savo veiklos efektyvumą, įskaitant ir jų • Studentui teikti grįžtamąjį ryšį, kad jis galėtų tobulėti. žinių ar praktikos trūkumus. Reguliarus grįžtamasis ryšys padeda studentams suvokti savo trūkumus, o tai būtina, kad jie galėtų vykdyti praktiką. Nuolatinis ugdomasis vertinimas grindžiamas informacija • Naudojant grįžtamąjį ryšį didinti studento motyvaciją. apie studentą ir jo mokymosi poreikius, nustatytais tobulėjimo būdais ir tokiu būdu motyvuoja studentą • Studentui pabrėžti mokymosi visą gyvenimą ir pasiekimų svarbą. mokytis. Ugdomasis vertinimas sukuria galimybes studentui ir praktikos mokytojui diskutuoti. • Studentui teikti paramą. Apibendrinamasis vertinimas paprastai naudojamas praktikos ar kurso pabaigoje, siekiant įsitikinti, • Užtikrinti, kad studentas jaustų pasitenkinimą. ar studentas įgijo reikiamų žinių arba įgūdžių. Tuo siekiama padaryti išvadą apie asmens pasiekimus mokymosi laikotarpio pabaigoje. Šis studentų vertinimas pagrįstas ugdomuoju vertinimu ir papildomai • Skatinti studento pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. grindžiamas dokumentais pagrįstais įrodymais. Apibendrinamuoju vertinimu įvertinamas studento mokymasis mokomosios dalies pabaigoje ir leidžia studento pasiekimus palyginti su tam tikru standartu Studento kompetencijos vertinimas klinikinėje praktikoje yra tiesiogiai susijęs su mokymo ir mokymosi arba etalonu. tikslais. Kiekvienam klinikinės praktikos laikotarpiui nustatomi konkretūs mokymosi tikslai arba rezultatai, kurių dėka studentas įgyja konkrečias kompetencijas. Pasak Oermann35, mokymosi tikslai Slaugos studentas klinikinės praktikos metu gali būti vertinamas naudojant skirtingus metodus.40 atspindi slaugos kompetencijos lygį, kurį studentas turi pasiekti, ir gali būti aprašyti trijose mokymosi Epizodinis vertinimas sudaro sąlygas studentą testuoti tam tikrame ugdymo programos etape. srityse – kognityvinėje, emocinėje ir psichomotorinėje. Mokymosi tikslai turi būti aiškiai apibrėžti ir išmatuojami, nes jie padeda studentams mokytis, be to, jie yra gairės vertinime dalyvaujantiems asmenims, t. y. praktikos mokytojams, instruktoriams, slaugytojų vadovams35, 36. Prieš pradėdami 38 Dobrowolska, B., McGonagle, I., Kane, R., Jackson, C.S., Kegl, B., Bergin, M., Cabrera, E., Cooney-Miner, D., Di Cara, V., Dimoski, Z., Kekus, D., Pajnkihar, M., Prlic, Ń., Sigurdardottir, A.K., Wells, J., Palese, A. (2016 m.). Slaugytojų pirmosios pakopos studijų klinikinio klinikinę praktiką, studentai turi būti susipažinę su tuo, ko tikimasi, kad jie išmoks, ir su klinikinėmis praktinio mokymo modeliai: lyginamoji vienuolikos ES ir ne ES valstybių atvejų analizė. Slaugytojų ugdymas šiandien, 36, 44–52. https://doi. kompetencijomis, kurias jie turi išsiugdyti.³ Praktikos mokytojai taip pat turėtų būti gerai informuoti org/10.1016/j.nedt.2015.07.010 39 Neary, M. (2000 m.). Mokymas, vertinimas ir klinikinės kompetencijos įvertinimas. Praktinis vadovas praktikams ir mokytojams. Cheltenham: Stanley Thorpes Publishers Ltd. 37 Quinn F. M. (2000 m.). Slaugytojų ugdymo principai ir praktika. Cheltenham: Stanley Thorpes Publishers Ltd. 40 Kinnell, D., Hughes, P. (2010 m.). Slaugos ir sveikatos priežiūros studentų praktinis mokymas. Sage. 36 Pagrindiniai trūkumai, kai studentas vertinamas epizodiškai, yra šie: 1) vertinami studento vienkartiniai rezultatai vertinimo dieną, tačiau šie rezultatai gali neatspindėti jo bendrojo gebėjimo; 2) šis vertinimas sudaro sąlygas atsirasti situacijos ir tikrųjų studento gebėjimų klastotei, nes studentas gali konkretų scenarijų praktikuoti tol, kol jo gaunami rezultatai bus puikiausi. Nuolatinis vertinimas praktikoje regis yra visapusiškesnis, nes visi studento gebėjimų aspektai tikrinami viso kurso metu. Tokio metodo privalumai: 1) mokytojas studento tobulėjimą ir žinias stebi per ilgą laikotarpį; 2) vertinimas vyksta laipsniškai, todėl susidaroma bendroji nuomonė apie studento mokymosi efektyvumą. Be to, yra du pagrindiniai vertinimo metodai: vertinimas pagal normas ir vertinimas pagal kriterijus. Vertinime pagal normas , lyginami įvairių studentų rezultatai, t. y. studentų balai išdėstomi nuo žemiausio iki aukščiausio ir lyginami įvairių studentų užimama vieta. Šiuo atveju nereikia balų interpretuoti bandant nustatyti, kiek studentai žino ir kiek yra pajėgūs, išskyrus ribotą interpretaciją, kurią taikant galima nuspręsti, kad studento rezultatai tipiškai atitinka kitų žemus, vidutinius arba aukštus rezultatus pademonstravusių studentų grupėje lygį.36 Vertinimas pagal normas kontrastuoja su vertinimu pagal kriterijus. Vertinant pagal kriterijus kiekvienas studentas vertinamas pagal iš anksto nustatytus absoliučius standartus arba kriterijus, neatsižvelgiant į kitų studentų rezultatus.41 Švietimo sistemoje vertinimai pagal kriterijus dažniausiai taikomi siekiant nustatyti, ar studentas įsisavino konkrečiame lygyje ar kurse dėstomą medžiagą. Kokie studento pasiekimų aspektai turėtų būti vertinami klinikinio mokymo metu? Yra keturios pagrindinės vertinimo sritys. Jos aprašomos toliau. • Žinios – tai ką asmuo žino, jo gebėjimas prisiminti faktus, kad šie faktai galėtų būti pritaikyti praktikoje. • Įgūdžiai – tai ką asmuo išmoksta daryti gerai, ir tai praktikuoja, kad ir toliau tai galėtų daryti gerai. • Nuostatos – tai racionalų ir neracionalų reakcijų derinys. • Supratimas – tai gebėjimas suprasti koncepcijų ir elgesio reikšmę. Paprastai terminai „vertinimas“ ir „įvertinimas“ vartojami pakaitomis, nors jie reiškia skirtingus dalykus. Įvertinimas – tai procesas, kurio metu vertinama, kas buvo pasiekta ir kaip tai buvo pasiekta. Kitaip tariant, tai yra sprendimas dėl pasiekimų lygio. Tai yra vertinimo rezultatas. 41 Lok, B., McNaught, C., Young, K. (2015 m.). Vertinimai pagal kriterijus ir normas: suderinamumas ir papildomumas. Vertinimas ir įvertinimas aukštajame moksle, 41(3), 450–465. https://doi.org/10.1080/02602938.2015.1022136 37 II Tema: 1 lentelė. Studentų vertinimo metodai ir priemonės klinikiniam mokymui. VERTINIMO ĮRANKIAI VERTINIMO METODAI IR PRIEMONĖS Praktikos mokytojai žino, kad studentų kompetencijos vertinimas yra ypač sudėtingas uždavinys, ir pabrėžia aiškių vertinimo kriterijų, slaugos dėstytojų palaikymo ir tolesnio švietimo apie vertinimą Ataskaita Individualus darbas Mokslinio darbo apžvalga svarbą35. Tradicinis studentų kiekybinis vertinimo klinikinio mokymo metu būdas, kurį taikant pagrindinis dėmesys skiriamas tik atliktų procedūrų skaičiui arba pagrindinei priežiūros veiklai, Atvejo nagrinėjimas Individualus projektas Ataskaita apie klinikinį buvo pakeistas kokybiniu vertinimo metodu, kurį taikant svarbūs ne tik skaičiai, bet ir kokybė. Galutinis vertinimas Savarankiškas vertinimas mokymąsi Tačiau verta paminėti, kad įvairiose šalyse ir aukštosiose mokyklose vis dar yra tam tikro lygio vertinimo metodų ir priemonių neatitikimas42. Dėl šios priežasties praktikos mokytojams ir slaugos Informacijos rinkinys Tarpusavio vertinimas Problemų sprendimas dėstytojams siūloma bendradarbiauti, kad būtų pasiektas sutarimas dėl vertinimo turinio ir procesų. Dienynas Žodinis pristatymas Testas, kuriame galima Be to, praktikos mokytojo ir studento santykiai yra esminė prielaida siekiant atvirumo ir tarpusavio Egzaminas Plakato pristatymas pasirinkti iš kelių duotų supratimo vertinimo procese35. Šio projekto metu atlikome sistemingą peržiūrų peržiūrą¹, kuri taip pat atskleidė, kad vertinimo priemonės, naudojamos slaugos studentų kompetencijai klinikinėje Esė Idėjų žemėlapis atsakymų praktikoje vertinti, dažniausiai nukreiptos į profesines savybes, etikos praktiką, bendravimą ir Komandinis darbas Literatūros apžvalga ir pristatymas Užduotys tarpusavio santykius, slaugos procesus, kritinį mąstymą ir samprotavimą (žr. 1 lentelę).35 Komandinis projektas Testas Imitavimas Apžvalgoje buvo pasiūlyta stiprinti aukštųjų mokyklų ir klinikinės praktikos dalyvių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti vertinimo strategiją, nuoseklumą ir patikimumą. Visi slaugos studentų klinikinio rengimo dalyviai turi vienodai suprasti vertinimo kriterijus. Toliau išvardytos pagrindinės vertinimo kriterijų savybės43: Pagrįstumas – tai yra kokiu mastu vertinimas įvertina tai, ką jis turi įvertinti. Pavyzdžiai • Studentas pademonstruodamas injekcijos procedūrą parodo savo klinikines žinias ir įgūdžius. 42 Cant, R., McKenna, L., Cooper, S. (2013 m.). Išankstinės registracijos slaugos studentų klinikinės kompetencijos vertinimas: sisteminga objektyvių priemonių peržiūra. Tarptautinis slaugos praktikos leidinys 19 (2), 163–176. https://doi.org/10.1111/ijn.12053. 43 Quinn, F. M., Hughes, S. J. (2007 m.). Slaugos specialistų rengimo Quinn principai ir praktika, 5-asis leidimas. Cheltenham: Nelson Thornes Limited. 38 • Imitavimo sesija leidžia įvertinti komandinio darbo ir lyderystės įgūdžius. sistemas, siekiant užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų humanistinis ir pagrįstas. Jei praktikos • Atlikdamas projekto užduotis studentas gali pademonstruoti savo kūrybiškumą ir žinias. mokytojai leisis būti veikiami veiksnių, kurie nesusiję su vertinimo sritimi, jie bus subjektyvūs ir kils pavojus, kad klaida paveiks jų sprendimą. • Problemų sprendimas rodo studento gebėjimą kritiškai mąstyti. Patikimumasnurodo, ar vertinimas įvertina tai, ką jis turi nuosekliai įvertinti. Jei jis yra naudojamas TOLIAU IŠVARDYTOS PAGRINDINĖS VERTINIMO KLAIDOS. įvairiais atvejais ir jei kiti kintamieji išlieka tie patys, turėtų būti gaunami panašūs rezultatai. Praktiškumasreiškia, kad naudojamas vertinimas turi būti tinkamas konkrečiam tikslui. Slaugos • Dosnumas arba atlaidumas – tendencija vertinti didesniais pažymiais nei derėtų. studentų vertinimo kriterijai buvo suformuluoti remiantis tiek dėstytojų, tiek praktikų pateiktais • Griežtumas – priešingybė dosnumui, tačiau pripažįstama, kad ši klaida yra retesnė. Kai kurie patarimais ir gairėmis. Kiekviename mokymo lygyje nuo mokymo programos pradžios iki pabaigos žmonės didžiuojasi garsėdami „griežto vertintojo“ reputacija. buvo sutarta dėl vertinimo reikalavimų atsižvelgiant į numatomą studento raidą. • Vidutinio įvertinimo tendencija pasireiškia, kai vertintojai linksta nenaudoti vertinimo skalės ekstremalių sričių, todėl studentų įvertinimai būna ties viduriu. Tokia tendencija galima suprasti Vertinimas turi būti dokumentuojamas, kad būtų galima pateikti vertinimo įrodymus, ypač kritinėse kaip pasitikėjimo stoką atliekant vertinimą. situacijose, kai studentai neišlaiko patikrinimo. Už vertinimo procesą atsakingas ne tik praktikos • Loginė klaida yra daroma, kai vertintojas susieja du kriterijus ir juos įvertina panašiu įvertinimu. mokytojas, bet ir studentas. Svarbu įtraukti studentus priimant sprendimus dėl jų pasiekimų ir Ši klaida panaši į aureolės efekto klaidą. mokymosi rezultatų. Studento savarankiškas vertinimas pagerina mokymąsi, leidžia studentams pajusti, kad jie šiek tiek gali kontroliuoti savo vertinimą, ugdo studento savarankiškumą ir pažinimo • Aureolės efektas– tendencija vertinti remiantis bendru įspūdžiu, užuot diferencijuojant įvairius gebėjimus, skatina geriau suprasti turinį ir geriau apmąstyti bei atlikti užduotis, mažina nerimą ir kriterijus. Tam gali daryti įtaką bendros teigiamos savybės. sumažiną studentų bei mokytojų konfliktavimą, nes nuo vertinimo proceso nuplėšiama paslapties Rago efektas yra priešingybė – dominuoja suvokiamos neigiamos savybės. skraistė. Reikia pripažinti kai kurias studentų savarankiško vertinimo problemas: kai kurie studentai • Įpareigojimo klaida yra daroma, kai įvertinimas skiriamas pagal kriterijų, kuris yra nurodytas nenori atlikti savarankiško vertinimo, nes jiems gali atrodyti, kad jiems trūksta reikiamų įgūdžių, vertinimo formoje, nors vertintojas neturėjo tinkamos galimybės įvertinti studento toje darbo pasitikėjimo savimi arba gebėjimo vertinti savo darbą, arba studentas tikisi, kad jį vertins ekspertas, srityje. ir į vertinimą žiūri kaip į mokytojo atsakomybę, jie bijo klysti arba yra per griežti sau ir nesijaučia galintys prisiimti atsakomybę, galiausiai studentams tai nepatinka ir jie tame nemato jokios naudos. • Artumo klaida yra daroma, kai vieno kriterijaus vertinimas daro įtaką kitam vertinimui. Šios Be to, kai kuriems studentams neigiamą poveikių jų savarankiškam vertinimui gali padaryti kultūriniai klaidos tikimybė yra didesnė, kai intervalas tarp vertinimų yra trumpesnis. ypatumai –saves įvertinimas geru pažymiu gali būti laikomas netinkamu arba pagyrūnišku elgesiu. Praktikos mokytojams vertinimo proceso metu taip pat tenka tam tikra atsakomybė. Praktikos mokytojai turėtų sukurti saugią vertinimo proceso aplinką, išnagrinėti ir išsiaiškinti mąstymo procesus, pateikti konstruktyvių ir aiškių grįžtamąjį ryšį, žinoti pagrindines taisykles bei protokolus, Vertintojui nepaprastai svarbu žinoti tiek etines, tiek teisines praktikos sistemas, siekiant užtikrinti, laikytis sutarto laiko ir taisyklių bei raštu užfiksuoti visus vertinimo aspektus. Praktikos mokytojai kad vertinimo procesas būtų humanistinis ir pagrįstas. turi prisiimti atsakomybę užtikrinti, kad studentai yra tinkami šiam tikslui ir praktikai. Vertinimo šališkumas. Vertintojui nepaprastai svarbu žinoti tiek etines, tiek teisines praktikos 39 III Tema. veiksmų atsižvelgdami į susiformavusį naują požiūrį44. Kolbo modelyje46 dėmesys sutelkiamas į supratimo ugdymo per realią patirtį koncepciją ir apima keturis pagrindinius etapus: konkrečios patirties, analitinio stebėjimo, abstraktaus konceptualizavimo ir aktyvaus eksperimentavimo. Gibbso analitinis ciklas47 skatina studentą sistemingai apgalvoti patirties arba veiklos etapus. Yra šeši MOKYMASIS PER ANALIZĘ analizavimo struktūros etapai, per kuriuos užduodami keli klausimai apie įvykį. Bortono tobulėjimo sistema, kurią XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje toliau plėtojo Driscollis48 yra gana paprastas modelis Tyrimą atliko Tuomikoski ir kt.13 nurodė, kad praktikos mokytojai turi tobulėti analitinių diskusijų ir jis tinka naujiems praktikantams. Jis grindžiamas identifikavimo (Kas?), įprasminimo (Tai kas?) su studentais kompetencijos srityje. Analizė – tai metodas, kurį taikant kitaip suprantama asmeninė ir reagavimo į realaus gyvenimo situacijas (Kas dabar?) poreikiu. Naujausias ir išplėstiniausias yra patirtis, ir veikia kaip rezultatas. Analizavimo praktika apima įvairius įgūdžius: savimonę, kritinį Basso holistinės analizės modelis49 kuris tiktų analizavimu pagrįstam praktiniam mokymui slaugos mąstymą, savęs vertinimą, kelių perspektyvų analizę ir įžvalgų integravimą siekiant padarytas išvadas praktikoje. Šiame modelyje naudojami šeši integruoti, tarpusavyje priklausomi etapai, kurie yra pritaikyti mokymosi procese ir praktikoje ateityje44. Jasperis45 analizavimo įgūdžius apibūdino kaip skirti skatinti nuodugnų kritinį analizavimą, kuris būtų gilesnis asmeniniu ir holistiniu atžvilgiu. Jis „ypatingai struktūruotą analizavimo strategiją, leidžiančią žmonėms kuo geriau išnaudoti viską, ką studentui sudaro sąlygas pasirengti holistinei patirties integracijai ugdant analizavimo gebėjimus. jie daro“. Tai apima ne tik praeities dalykų prisiminimą, bet ir ateities numatymą bei planavimą. Šie etapai analizavimą vaizduoja kaip holistinį tęstinumą ir tai iliustruoja apvali struktūra. Toliau pateikti analizavimo praktikos slaugos studentams teikiant praktinį mokymą klinikinėje Nepaisant analizavimo naudojimo rengiant slaugos specialistus ir teikiant praktinį mokymą svarbos, praktikoje naudos punktai. slaugytojai ir studentai reguliariai nenaudojo analizavimo profesinėje praktikoje dėl toliau išvardytų • Padeda mokytis iš patirties. priežasčių. • Padeda ugdyti kritinį mąstymą. • Žinių apie analizavimą stoka ir menki įgūdžiai jį taikyti. • Skatina klinikinį samprotavimą. • Nepakankamas analizavimo įvertinimas (manymas, kad slauga yra techninis darbas). • Palengvina teorijos ir praktikos integravimą. • Saviraiškos ir dalijimosi emocijomis sunkumai. • Skatina generuoti naujas idėjas. • Prielaida, kad analizė yra blogos praktikos „veidrodis“. • Padeda suvokti savo apribojimus, kad praktika būtų vykdoma kompetentingai ir saugiai. • Sąžiningas nagrinėjimas yra svarbus; sunku pripažinti savo klaidas. • Didina žinių bagažą apie praktinę patirtį ir per ją. • Abejingumas analizavimui klinikinėje aplinkoje ir vadovų lygmenyje. • Skatina nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą per visą karjerą. • Analizavimui skiriamo laiko trūkumas ir nepakankamas analizavimo įvertinimas. • Padeda tobulinti profesinę praktiką. Analitinis rašymas laikomas vertingu būdu mokytis iš praktiką. Tai yra būdas ugdyti kritinį mąstymą ir suformuluoti įrodymus siekiant kitus įtikinti tobulėti asmeniškai ir kaip profesionalams. Analitinio Praktikos mokytojai savo asmeniniam analizavimo procesui ir savo studentų analizavimo procesui rašymo formų ir formatų gali būti įvairių: analitinės apžvalgos, įrašai informacijos rinkiniuose, esė. valdyti gali naudoti įvairius modelius ir sistemas. Žmonės mokosi mąstydami apie tai, kas įvyko (patirtis), ir į tai pažvelgia kitaip (analizavimo procesai arba analizė), todėl jie gali imtis tam tikrų 46 Kolb, D. (1984 m.). Patirtimi pagrįstas mokymasis: patirtis kaip mokymosi ir tobulėjimo šaltinis. Upper Saddle River: Prentice Hall. 47 Gibbs, G. (1998 m.). Mokymasis darant: mokymo ir mokymosi metodų vadovas. Oxford: Further Education Unit, Oxford Polytechic. 44 Mann, K., Gordon, J., MacLeod, A. (2009 m.). Analizavimas ir analitinė praktika sveikatos specialistų ugdyme: sisteminė apžvalga, 48 Driscoll, J. (red.). (2007 m.). Klinikinio vadovavimo praktikavimas: analitinis metodas sveikatos priežiūros specialistams. Edinburgh: Elsevier. Sveikatos mokslų ugdymo pažanga, 14 (4), 595-621. 49 Bass, J., Fenwick, J., Sidebotham, M. (2016 m.). Holistinės analizės modelio kūrimas, siekiant palengvinti studentų akušerių transformatyvų 45 Jasper, M. (2013 m.). Analitinės praktikos pradžia. Andover: Cengage Learning. mokymąsi. Moterys ir gimdymas 30 (2017) 227–235. doi: 10.1016/j.wombi.2017.02.010. 40 KONSTRUKTYVUS GRĮŽTAMASIS RYŠYS PER PRAKTINĮ MOKYMĄ SLAUGOS PRAKTIKOJE IV Tema. GALI BŪTI NAUDINGAS TIEK STUDENTUI, TIEK PRAKTIKOS MOKYTOJUI, TIEK ĮSTAIGAI51. NEPERTRAUKIAMAS GRĮŽTAMASIS RYŠYS MOKANT STUDENTUS NAUDA PROFESIJAI NAUDA STUDENTUI NAUDA PRAKTIKOS MOKYTOJUI Grįžtamojo ryšio praktikos tobulinimas ir galimybių užsiimti analize suteikimas studentams yra svarbūs aspektai, padedantys tobulinti nepertraukiamą studentų mokymosi procesą35. Praktikos Užtikrinimas, kad kvalifikuoti Didinama studentų Padeda praktikos mokytojui mokytojai turėtų gebėti studentams teikti konstruktyvių grįžtamąjį ryšį apie praktinės veiklos slaugytojai bus išmintingas ir motyvacija mokytis ir dirbti laikantis profesinių efektyvumą ir pažangą per visą klinikinės praktikos patirtį, nors praktikos mokytojams šis procesas gebantys vykdyti praktiką. tobulėti. standartų. yra sunkus, nes studentams teikiamas grįžtamasis ryšis apie ugdymosi poreikius turi būti aiškūs ir konstruktyvūs50. Pagal apibūdinimą grįžtamasis ryšys yra bet koks bendravimas, per kurį mes Visuomenė apsaugoma nuo Padeda identifikuoti Užtikrina puikią praktinio sužinome kitų žmonių nuomonę, įspūdžius, mintis arba įvertinimus, susijusius su mūsų veiklos kvalifikuotų slaugytojų, mokymosi spragas ir mokymo patirtį praktikos efektyvumu. Nepertraukiamas grįžtamasis ryšys – tai procesas, kurio metu studentas nuolat sulaukia kurie neįgijo kompetencijos, suformuluoti veiksmų planus mokytojui. atsiliepimų ir yra sistemingai konsultuojamas per atviras diskusijas su praktikos mokytoju apie ir padeda išvengti galimų prastai besimokantiems studento stipriąsias ir silpnąsias puses. nepaprastai rimtų padarinių studentams mokymosi ateityje. laikotarpio viduryje. Padeda parengti Realistiškas studento Padeda praktiniam mokytojui kompetentingus ir dorus pasitikėjimo savimi ir tobulėti asmeniškai ir kaip būsimus slaugytojus. savivertės ugdymas. profesionalui. Į profesiją ateina Pateikiami oficialūs Praktikos mokytojai vykdo kompetentingi specialistai. dokumentais pagrįsti savo teisinius ir profesinius įrodymai ankstyvajame įsipareigojimus remti ir etape, kai studentas blogai ugdyti slaugos studentus. įvertinamas; studentams pateikiama išsami informacija apie jų nesėkmes. 50 Almalkawi, I., Jester, R., Terry, L. (2018 m.). Praktikos mokytojų terminijos interpretavimas ir kompetencijos lygių tyrimas vertinant 51 Wells, L., McLoughlin, M. (2014 m.). Tinkamumas praktikai ir grįžtamasis ryšis studentams: literatūros apžvalga. Slaugytojų ugdymas slaugos studentus: integruota apžvalga. Slaugytojų ugdymas šiandien 69, 95–103. https://doi.org/10.1016/j.nedt.2018 m. 07.003. praktikoje 14, 137-141. 41 Grįžtamojo ryšio pateikime ir gavime dalyvauja abi pusės – teikėjas ir gavėjas. Teikėjui svarbu laiku pateikti grįžtamąjį ryšį, kad objektyvumo lygis būtų aukštesnis, atsiliepimus reikia suplanuoti iš anksto, juos pritaikyti atsižvelgiant į konkretų asmenį ir atitinkamą situaciją. Asmeniškai teikiant grįžtamąjį ryšį labai svarbūs yra geri bendravimo įgūdžiai ir privatumo bei konfidencialumo užtikrinimas. Kad gavėjęs galėtų priimti grįžtamąjį ryšį, jis turi būti pasirengęs jį priimti, užduoti klausimų, kad geriau suprastų atsiliepimus, ir prašyti atsiliepimų apie svarbius aspektus, jis turi aktyviai klausytis ir suprasti, kas buvo pasakyta, neprieštarauti ir nereikšti pastabų, klausti kitų nuomonės, analizuoti ir nuspręsti, kaip naudoti atsiliepimus, ir galiausiai – pripažinti atsiliepimų vertę. Toliau nurodytos konstruktyvaus grįžtamojo ryšio teikimo kliūtys. • Sunkumai teikiant grįžtamąjį ryšį studentams, ypač jei atsiliepimai yra neigiami, t. y. nepaprastai sunku asmeniškai teikti negatyvią kritiką. • Neigiamo grįžtamojo ryšio vengimas, nes bijoma, kad gali sumažėti studentų motyvacija. • Laiko trūkumas praktikos mokytojui. • Žalingo poveikio praktikos mokytojo ir studento santykiams vengimas. • Emocinis įsitraukimas – nemalonus jausmas, kuris apima galimai nutraukiant studento karjerą. • Asmeninės nesėkmės jausmas, kuris apima, jei studentas nepateisina lūkesčių dėl rezultatų. • Praktikos mokytojo kaltės ir abejojimo savimi jausmo atsiradimas. • Fizinės kliūtys, pavyzdžiui, triukšmas, privačios erdvės trūkumas. • Kalbos barjeras arba žinių apie kultūrinę įvairovę stoka. 42 V. Tema. VERTINIMO SUSIEJIMAS SU ESAF KOMPETENCIJŲ SĄRANGA, SKIRTA ABIPUSIAM PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMUI Kad būtų galima įvertinti slaugos studentų kompetenciją, slaugytojai turi tinkamai suprasti kompetencijos reikalavimus, kuriuos nustato ES direktyva 2013/55. Siekdama padėti praktikos mokytojams šiuo aspektu, ESAF parengė ESAF kompetencijų sąrangą²², pagal kurią kiekviena iš 31 straipsnyje pateikiamų kompetencijų suskirstoma į smulkesnes kompetencijos sritis – aprašoma, ko tikimasi, kad bus pasiekta turint kompetencijas, kokių žinių perdavimas turi būti įtrauktas į mokymo programas ir kokie gali būti mokymosi rezultatai. Šių kompetencijos sričių įvertinimas kiekvienam mokymosi rezultatui yra labai svarbus slaugytojų skaidrumui ir judumui ES. Todėl ESAF parengė įvertinimo skalę, kuri padės jums įvertinti slaugos studentų atitiktį pagal ES direktyvą 2013/55/ES. Teikiant praktinį mokymą studentams, slaugos praktikos mokytojui bus labai svarbu aiškiai suprasti šiuos klausimus, siekiant laikytis ES teisės aktų. 43 Apibendrinamieji punktai • Vertinimas klinikinėje praktikoje apima informacijos apie studentų siekiant užtikrinti tinkamą jų mokymosi proceso eigą, kaip ugdomasis mokymąsi ir rezultatus rinkimą, siekiant įvertinti jų slaugos kompetencijos (vidurio laikotarpio) vertinimas ir apibendrinamasis (galutinis) vertinimas. lygį. • Praktikos mokytojai gali naudoti įvairias vertinimo priemones ir metodus, • Tai mokymosi proceso dalis, apimanti orientacijos į tikslą, analizės siekdami užtikrinti vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą. praktinio mokymo metu, konstruktyvaus grįžtamojo ryšio ir į studentą • Analitinė diskusija apima savimonę, kritinį mąstymą, savarankiško orientuoto vertinimo elementus. vertinimo įgūdžius ir studentų bei praktikos mokytojų bendradarbiavimą. • Vertinimas per konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir analitines diskusijas skatina • Nuolatinio grįžtamojo ryšio tarp praktikos mokytojo ir studento studentų mokymosi proceso nepertraukiamumą. palaikymas yra naudingas kuriant abipusius profesinius santykius ir • Studento kompetencijos vertinimas klinikinėje praktikoje yra tiesiogiai kompetencijų ugdymui. susijęs su mokymo ir mokymosi tikslais. • Slaugytojai turi tinkamai suprasti kompetencijos reikalavimus, apibrėžtus • Prieš pradėdami klinikinę praktiką, studentai turi būti susipažinę su ES direktyvoje 2013/55. klinikinės praktikos lūkesčiais ir žinoti savo kompetencijos ugdymo poreikius. • Praktikos mokytojai taip pat turėtų būti gerai informuoti apie studentų mokymosi tikslus, nes nuo jų priklauso studentų mokymosi rezultatai ir kompetencijos. • Studentų vertinimas gali būti atliekamas kaip nuolatinis vertinimas,